Kazys Preikšas (1903 m. birželio 14 d. Verbūnuose, dab. Šiaulių rajonas – 1961 m. gruodžio 5 d. Seirijuose, Lazdijų rajonas) – sovietinis valstybės ir partinis veikėjas.
Biografija
1921–1924 m. ir 1927 m. LKP Šiaulių rajono komiteto narys. 1924–1926 m. kalintas. 1927 m. apsigyveno SSRS. 1931 m. Maskvoje baigė Tarptautinę Lenino mokyklą. 1931 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo LKP CK sekretoriato narys.
1931 m. gruodžio mėn. suimtas (Prano Jankaus pavarde) ir 1933 m. vasario mėn. nuteistas 18 m. kalėti. Per pasikeitimą politiniais kaliniais 1933 m. spalio mėn. išleistas į SSRS. Minske dirbo laikraščio „Raudonasis artojas“ redakcijoje. 1935–1937 m. mokėsi Vakarų tautinių mažumų komunistinio universiteto, vėliau Tarptautinės Lenino mokyklos aspirantūroje. Nebaigęs aspirantūros išvyko į Ispaniją. 1937–1939 m. dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare. 1939 m. internuotas Prancūzijoje. 1939–1940 m. Maskvoje dirbo Užsienio kalbų literatūros leidyklos lietuvių redakcijos redaktoriumi.
1940 m. liepos mėn. grįžo į Lietuvą. 1940 m. rugpjūčio 15 d. – 1948 m. lapkričio 25 d. LKP(b) propagandos ir agitacijos sekretorius. 1941 m. ir 1945–1954 m. dar ir žurnalo „Komunistas“ atsakingasis redaktorius. 1942 m. LKP CK atstovas 16-oje lietuviškoje divizijoje. 1948–1960 m. LSSR MT pirmininko pavaduotojas. 1950 m. jo iniciatyva nuo Vilniaus arkikatedros nuverstos ir susprogdintos šventųjų skulptūros.[1] 1960–1961 m. gruodžio 5 d. LSSR užsienio reikalų ministras.
1940–1961 m. LKP CK narys. 1940–1954 m. LKP CK biuro narys. 1941–1954 m. SSRS AT, 1947–1961 m. LSSR AT deputatas.
Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Atminimo įamžinimas
Šaltiniai