Kazys Lozoraitis (1929 m. liepos 23 d. Berlyne, Vokietija – 2007 m. rugpjūčio 13 d. Romoje, Italija) – Lietuvos diplomatas, išeivijos veikėjas, pirmasis LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino.
Biografija
Gimė 1929 m. Berlyne, diplomato Stasio Lozoraičio, kuris tuo metu dirbo Lietuvos pasiuntinybėje, ir žymios visuomenės veikėjos bei pedagogės Vincentos Matulaitytės-Lozoraitienės šeimoje. Brolis Stasys Lozoraitis
1932 m. su šeima grįžo į Lietuvą. 1939 m. birželio mėn. tėvas paskirtas Lietuvos atstovu Italijos Karalystėje.
Baigęs Romos Lycée Chateaubriand studijavo Romos universitete žurnalistiką. 1958–1972 m. dirbo Italijos radijuje. 1960 m. formaliai pradėjo dirbti Lietuvos atstovybėje, eidamas ministro Stasio Girdavainio asmeninio sekretoriaus pareigas. Tuo pat metu aktyviai dalyvavo Italijos lietuvių bendruomenės veikloje, talkino rengiant Italijos radijo laidas lietuvių kalba. 1972 m. įsidarbino Vatikano radijo lietuvių redakcijoje.[1] Nuo 1980 m. Lietuvių bendruomenės Italijoje vicepirmininkas. 1985–1992 m. Lietuvos atstovybės prie Šventojo Sosto kanceliarijos vedėjas.
1992 m. gegužės 6 d. paskirtas LR ambasadoriumi prie Šventojo Sosto.[2] 1994 m. sausio 5 d. paskirtas nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Maltos ordino.[3] Šias pareigas ėjo iki 2004 m. lapkričio 15 d.[4] Nuo 2004 m. iki pat mirties dirbo Lietuvos ambasados Italijoje neatlyginamu konsultantu, atsidėjo Lozoraičių šeimos archyvo ir bibliotekos tvarkymui.
Mirė nuo vėžio. Palaidotas Romoje, Santa Maria dei Monti bažnyčioje. 2007 m. rugsėjo 20 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1999 m.) [5], ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Silvestro ordino kavalierius.
Šaltiniai
Literatūra