Kazimieras Jasėnas (1867 m. rugsėjo 18 d. Velžiai, Kauno gub. – 1950 m. lapkričio 15 d. Liepoja) – Romos katalikų kunigas, prelatas, dailėtyrininkas.
Biografija
Gimė 1867 m. rugsėjo 18 (30) d. Velžių kaime tuometiniame Kiburių valsčiuje (Saločių parapija), ūkininkų Simeono ir Ievos Linkaitės Jasėnų šeimoje. Vyriausias iš šešių vaikų, turėjo du brolius – Joną ir Simoną, bei tris seserys – Agotą, Oną ir Emiliją. 1880 m., neturėdamas ir trylikos tapo našlaičiu – mirė tėvas. Po metų motina ištekėjo už to paties kaimo ūkininko Vincento Pažemecko, su kuriuo užaugino dar du vaikus – Adomą ir Ievą.
Lankė rusišką Kiemėnų pradžios mokyklą. 1877–1884 mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 1885 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, kurią 1889 m. baigė su pagyrimu ir ruošėsi tolimesnėms studijoms Peterburgo dvasinėje akademijoje. Bet seminarijos gydytojas neleido tęsti studijų dėl silpnos sveikatos. 1890 m. įšventintas kunigu. 1890–1892 m. vikaras Tryškiuose, 1892–1893 m. Mintaujoje, 1893–1896 Laminių (Lyvenhofo) klebonas, Tukumo mieste pastatydino koplyčią, vėliau tapusią bažnyčia. 1896–1902 m. Brunavos klebonas, ten pastato mūrinę bažnyčią. 1902–1944 m. Mintaujos klebonas, čia 1906 m baigė statyti anksčiau pradėtą statyti raudono mūro kryžminio plano neoromaninę bažnyčią. 1930 m. monsinjoras, 1948 m. apaštališkasis protonotaras. Mokytojavo Mintaujos ir kitose Latvijos gimnazijose, dėstė Rygos universitete. Rūpinosi katalikiška, švietėjiška veikla, platino draudžiamą lietuvių spaudą. Dalyvavo veikloje Lietuvių ir latvių vienybės draugijos, 1902–1944 m. pirmininkas, Latvijos lietuvių sąjungos, 1937–1944 m. pirmininkas.
Parašė biografinę apybraižą apie dailininką Antonio da Correggio (1934 m.), pjesių, dramų, straipsnių žurnaluose „Židinys“, „Vairas“, „Naujoji Romuva“ bei užsienio spaudoje. Parengė Bažnytinio meno istoriją (neišliko).[1]
Bibliografija
- Patarėjas lietuviams katalikams svetur, 1915 m.
- Visuotinė meno istorija, 3 t. 1923–1938 m.
- Didžiosios Prancūzų Revoliucijos vaizdai, 1935 m.
- Estetikos reikšmė etiniame žmogaus gyvenime, 1935 m.
- Iš meno priešaušrio, 1939 m.
Įvertinimas
Šaltiniai
Nuorodos