Kauno Adomo Mickevičiaus gimnazija

Kauno Adomo Mickevičiaus gimnazija
[[Vaizdas:|Kauno Adomo Mickevičiaus gimnazija herbas|center|100px]]
Kauno Adomo Mickevičiaus gimnazija
{{{antraštė}}}
Adresas Kaunas
Direktorius(-ė)
Mokinių skaičius
Įkūrimo data 1919 m.
Uždarymo data 1940 m.
Išleista laidų
Pedagogų skaičius

Kauno Adomo Mickevičiaus gimnazija (lenk. Gimnazjum Polskie im. Adama Mickiewicza) – privati bendrojo lavinimo mokykla, egzistavusi Kaune nuo 1919 m. iki 1940 metų. Šiuo metu buvusiame mokyklos pastate įsikūrusi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija.

Istorija

Mokykla pradėjo veikti 1919 m. vasario 10 d. adresu Maironio g. 8. Pirmoji mokyklos direktorė buvo Maria Micewicz. 1919-1920 m. mokykloje mokėsi 334 mokiniai, 1922-1923 m. 547 mokiniai, 1940 m. 195 mokiniai. Mokyklą rėmė visuomeninė lenkų organizacija Pochodnia. Nuo 1926 m. mokykloje mokytoja dirbo signataro Stanislovo Narutavičiaus žmona Joana Narutavičienė. 1927 m. pradėta ruoštis naujo gimnazijos pastato statybai – specialiai šiam tikslui įsteigtos akcinės bendrovės „Dompol“ sklype Miško g. ir Vytauto g. sankirtoje. 1928 m. statybos inspekcija prie Vidaus reikalų ministerijos patvirtino pastato projektą, architektas Edmundas Frykas. 1929 m. įstaigai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas, o 1931 m. – užbaigti statybos darbai.[1] Mokykloje vyko įvairūs lenkų tautinės mažumos renginiai. Gimnazija uždaryta 1940 m., sovietams okupavus Lietuvos Respubliką, į jos pastatus perkelta Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija. Gimnazija turėjo savo futbolo klubą FK Lenkų gimnazija Kaunas.

Direktoriai

  • Maria Micewicz (1919)
  • Bronislovas Liausas (1919)
  • A. Paszke (1919)
  • Leon Przemieniecki (1919–1920)
  • Antoni Wojczulewicz (1920–1928)
  • Liudvikas Abromavičius (1928–1938)
  • Ludwik Wialbutt (1938)
  • Franciszek Dąbrowski (1938–1940)
  • Ludwik Wialbutt (1940)

Žymūs mokiniai

Nuorodos

Literatūra

  • Nasze jubileusze, "Chata Rodzinna", nr 7–8, 17 lutego 1929, s. 1–9 (artykuł poświęcony 10-leciu gimnazjów w Kownie i Poniewieżu oraz dziesięcioleciu prasy polskiej w stolicy Litwy).
  • Konrad Łapin, Głos z Litwy, Gdańsk 1998
  • Joanna Mackiewiczowa, Polacy na Litwie w latach II wojny światowej, Towarzystwo Miłośników Wilna i Ziemi Wileńskiej (oddział Bydgoszcz), Bydgoszcz 1996

Šaltiniai