Karštoji tamsioji medžiaga – hipotetinė tamsiosios medžiagos forma, kuri susideda iš dalelių, kurios juda ultrarealityvistiniais greičiais. Geriausias tokio apibūdinimo pavyzdys yra neutrinas.
Neutrinai turi labai mažą masę ir nedalyvauja dviejose iš keturių fundamentaliųjų sąveikos rūšių (elektromagnetinės sąveikos bei stipriosios sąveikos). Jie sąveikauja silpnosios sąveikos jėgomis, bei gravitacinėmis jėgomis.
Dėl silpnos šių jėgų prigimties, jas sunku aptikti. Yra kelios observatorijos, kurios studijuoja neutrinus. Viena iš jų: Super-Kamiokande neutrinų laboratoriją Japonijoje.
Tamsioji medžiaga yra medžiaga, kuri negali būti aptikta naudojant elektromagnetinę spinduliuotę. Tai sąlygoja paaiškinimą, kaip spiečiai ir superspiečiai formuojasi iš galaktikų po Didžiojo sprogimo. Duomenys iš galaktikos sukimosi kreivės rodo, kad apie 90% galaktikos masės nėra įskaityta.
Tai gali būti aptinkama naudojant gravitacinį efektą. Karštos tamsiosios medžiagos hipotezė negali paaiškinti, kaip atskiros galaktikos, susidarė po didžiojo sprogimo.
Mikrobangų foninės spinduliuotės matavimai, kurie buvo labai tiksliai atlikti naudojant COBE palydovą nustatė, kad greitai judančios dalelės negali sulipti dėl silpnos traukos į pradinius struktūrinius blokus.
Norint paaiškinti, retąją Visatos struktūrą, yra būtina remtis šaltosios arba karštosios tamsiosios medžiagos teorija. Karštoji tamsiosioji medžiaga šiomis dienomis yra aktuali diskusijų tema, kai apskritai kalbama apie tamsiąją medžiagą ir jos teorijas.
Nuorodos
Eksperimentai