Antrasis pasaulinis karas. 14-metė žydaitė Edita kartu su tėvais atsiduria koncentracijos stovykloje, kur netrukus nuo jų atskiriama bei patenka į sąrašą turinčių mirti dujų kameroje. Editai pavyksta pasprukti ir pasislėpti, o ją aptikęs stovyklos gydytojas ir politinė kalinė Sofija padeda jai išsisukti: atiduoda drabužius ir numerį neseniai mirusios kalinės Nikolės, kuri buvo kriminalinė nusikaltėlė, o ne žydė. Su nauja tapatybe Edita grįžta į stovyklą ir išsiunčiama į prievartinius darbus. Pradėjusi už maistą parsidavinėti kareiviams, ji su laiku tampa ir kitų kalinių prižiūrėtoja – kapu.

Stovykloje pasirodo sovietų belaisviai ir vieną jų, Sašą, Edita įsimyli. Frontui vis labiau artėjant, priimamas sprendimas evakuoti kareivius ir kapus, o visus kalinius sušaudyti. Saša ir jo bendražygiai įtikina Editą atjungti tvorą saugančią elektros srovę ir taip padėti jiems pabėgti. Stovyklos apsauga atidengia ugnį ir daugelis kalinių, tarp jų ir Edita, žūna...