Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kanonų teisės sąvadas, Corpus iuris canonici (CIC, CICa, CICan, corpus juris canonici) - Romos katalikų bažnytinės teisės rinkinys, pradėtas sudarinėti Viduramžiais.

Kanonų teisės sąvadas (CICa) sudarytas iš 6 dalių:

• Decretum Gratiani, apie 1140 m.
• Decretales Gregorii IX. (Liber Extra), 1234 m. (sutrumpintai X)
• Liber Sextus Bonifacii, 1298 m. (VI.)
• Clementinae, 1314 m. (Clem.)
• Extravagantes Johannis XXII. (Extrav. Joh. XXII.)
• Extravagantes Communes (Extrav.comm.)

Corpus iuris canonici pradžią žymi kanonisto kamaldulių vienuolio Graciano dekretas - "Nesuderinamų kanonų harmonija" (Decretum Gratiani). Pogracianinė bažnytinė teisė bei vis svarbesnėsmis tampančios dekretalijos įtrauktos į 5 knygas, Compilationes Antiquae:

• Breviarium extravagantium (1187-1191 m. dekretalijos), sudarytojas Bernhard von Pavia
• Compilation secunda (Decretales mediæ) - 1191-1198 m. dekretalijos, Johann von Wales
• Compilatio tertia (1198-1210 m. dekretalijos), Inocento III pavedimu - Collivacinus von Benevento
• Compilatio quarta (1210-1215 m. dekretalijos bei IV Latero susirinkimas 1215 m.), anonimas
• Compilatio quinta, Honorius III pavedimu.

Visas Kanonų teisės sąvado Corpus iuris canonici knygas tyrė glosatoriai ir postglosatoriai (komentatoriai). CorpIC dalis (taip vad. "Correctores Romani") metu buvo peržiūrimos ir 1582 m. išleistos atskirai. Kanonų teisės sąvadas galiojo šimtmečius, iki pat XX a. pradžios, kai buvo priimtas 1917 m. Kanonų teisės kodeksas (Codex Iuris Canonici) šiuolaikinės kanonų teisės sąvadas.