Kaniutiškių akmuo – žmogaus apdorotas riedulys, išskirtinis iškaltais ženklais. Jo buvusi paskirtis – riboženklis, žymėjęs žemės valdų ribas. Žmonės taip pat pasakojo, kad po akmeniu buvo palaidoti Napoleono kariuomenės kareiviai. Kaip regioninės reikšmės istorijos paminklas, jis 1992 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[1][2].
Aprašymas
Akmuo apkerpėjęs, apsamanojęs, netaisyklingo ovalo formos, kiek nuolaidžia viršutine plokštuma rytine kryptimi. Dydis – apie 2,95 m ilgio, 2,1 m pločio ir iki 1 m aukščio nuo esamo žemės paviršiaus. Akmenį sudaro pilkas stambiagrūdis granitas. Paviršiaus centrinėje dalyje yra iškaltas lygiakryžmis kryžius su 14x14 cm dydžio kryžmomis. Akmens šiauriniame gale iškalti įvairūs ženklai, išsidėstę dvejomis eilėmis. Ženklų dydis viršutinėje eilutėje iki 21 cm ilgio ir 13-16 cm aukščio, žemutinėje – 56 cm ilgio ir 12-19 cm aukščio. Iškaltų griovelių plotis 1-1,5 cm, gylis iki 1 cm.[1]
