Kanados transportas

Kanados transporto sistemą sudaro apie 1 mln km kelių, 10 tarptautinių oro uostų, dar apie 300 mažesnių oro uostų, 72 000 km geležinkelių kelių ir daugiau nei 300 komercinių jūrų ir upių uostų. 2005 m. transportas sukūrė 4,2 % Kanados BVP.[1]

Už visą šalies transporto sistemą atsakingas departamentas Transport Canada, priklausantis Kanados susisiekimo ministerijai.

Sausumos keliai

Iš viso Kanadoje 2011 m. duomenimis yra apie 1 mln km sausumos kelių, iš kurių 415 600 km yra asfaltuoti. Iš jų 17 000 km yra nacionalinės reikšmės autostrados. Pagal šį rodiklį Kanada yra trečioje vietoje pasaulyje po JAV ir Kinijos.[2]

2009 m. šalyje buvo 20 706 616 registruotų transporto priemonių.

Oro transportas

Oro transportas 2005 m. sudarė 9 % bendro šalies transporto sistemos BVP. Pagrindinės šalies avialinijos yra Air Canada. Šioje bendrovėje 2018 m. dirbo virš 30 000 darbuotojų, kasmet ji aptarnauja beveik 50 mln. keleivių. Kanados kompanija CHC Helicopter, teikianti komercines sraigtasparnių paslaugas, yra didžiausia tokio tipo įmonė pasaulyje ir valdo 250 orlaivių visame pasaulyje. Trečia pagal turimus orlaivius yra oro linijų bendrovė WestJet, turinti apie 100 oro transporto priemonių.

Kanadoje yra apie 1 800 oro uostų, aerodromų, sraigtasparnių nusileidimo aikštelių ir vandens oro uostų.

Didžiausi Kanados oro uostai pagal keleivių skaičių 2011 m.[3]

Toronto Pyrsono tarptautinis oro uostas — didžiausias šalyje
Vankuverio tarptautinis oro uostas
Krovinių vežimas geležinkeliais
Vieta Oro uostas Miestas Keleivių
iš viso		 Metinis
kitimas
1 Toronto Pyrsono tarptautinis oro uostas Torontas 33 435 280[4] 4.9%
2 Vankuverio tarptautinis oro uostas Vankuveris 17 032 742[5] 3.7%
3 Monrealio Pjero Elioto Triudo tarptautinis oro uostas Monrealis 13 668 829[6] 6.1%
4 Kalgario tarptautinis oro uostas Kalgaris 12 770 988[7] 3.7%
5 Edmontono tarptautinis oro uostas Edmontonas 6 089 099[8] 0.0%
6 Otavos Macdonald-Cartier tarptautinis oro uostas Otava 4 473 894[9] 5.7%
7 Halifakso Stanfyldo tarptautinis oro uostas Halifaksas 3 508 153[10] 2.6%
8 Vinipego James Armstrong Richardson tarptautinis oro uostas Vinipegas 3 369 974[11] -0.3%
9 Viktorijos tarptautinis oro uostas Viktorija 1 514 713[12] −1.2%
10 Kelounos tarptautinis oro uostas Kelouna 1 391 725[13] 1.8%

Geležinkeliai

2007 m. Kanadoje buvo nutiesta 72 212 km geležinkelių bėgių.[14] 2006 m. geležinkelių sistemos apyvarta sudarė 10,4 mlrd. JAV dolerių, tačiau iš jų tik 2,8 % buvo pasiekta pervežant keleivius. Geležinkelių paslaugas teikia dvi pagrindinės šalies kompanijos - Canadian National Railway ir Canadian Pacific Railway.

Šalyje naudojamos standartinės 1435 mm vėžės.

Geležinkeliais Kanada sujungta su JAV, tačiau nėra tiesioginių jungčių su Aliaska. Ją galima pasiekti tik naudojantis traukinių keltais.

Vandens transportas

2005 m. Kanadoje buvo pakrauta 139 mln tonų krovinių visuose šalies uostuose.[15] Didžiausias šalis uostas yra Vankuveris. Jame per metus pakraunama apie 68 mln tonų krovinių ir tai sudaro 15 % visos šalies krovinių pervežimo.[16] Antras pagal pervežimus yra Monrealio uostas.

Vidaus vandenų sistemą sudaro apie 3 000 km ilgio kelių.

Didžiausi vandens telkiniai šalyje yra Šv. Lauryno upė ir Didieji ežerai.

Vamzdynai

Kanadoje vamzdynais tiekiamos įvairios medžiagos, tokios kaip gamtinės dujos, nafta ir jos produktai. Šalyje nutiesta 23 564 km vamzdynų naftos produktams ir 74 980 km dujų produktams.

Viešasis transportas

Šalies miestuose didžiausią dalį viešojo transporto sudaro autobusai.

Metro sistemos

Kanadoje tik trys miestai turi metro: Monrealis, Torontas ir Vankuveris.

Metro Kanadoje
Miestas Sistema Keleivių per dieną Ilgis/Stotelių sk.
Monrealis Monrealio Metro 1 254 700 (2016)[17] 69.2 km / 68
Torontas Toronto metro 1 207 300 (2016)[17] 76.9 km / 75
Vankuveris SkyTrain 454 600 (2016)[18] 79.6 km / 53

Toronto oro uoste taip pat veikia nemokama metro sistema LINK Train.

Tramvajai

Keturiuose šalies miestuose veikia tramvajų sistema — Toronte, Kalgaryje, Edmontone ir Otavoje.

Šaltiniai

  1. ↑ An Analysis of the Transportation Industry in 2005
  2. ↑ NORTH AMERICA: CANADA Archyvuota kopija 2019-04-30 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ „Airports Council International Reports 2011“. Suarchyvuotas originalas 2013-11-01. Nuoroda tikrinta 2012-12-30.
  4. ↑ Lester B. Pearson International Airport (Enplaned + Deplaned ) Passengers[neveikianti nuoroda]
  5. ↑ YVR Passengers (Enplaned + Deplaned) 1992-2010[neveikianti nuoroda]
  6. ↑ ENPLANED / DEPLANED PASSENGERS* (revenue and non-revenue) Archyvuota kopija 2013-03-07 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ „Calgary International Airport Local E&D Passenger Statistics1“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-10-27. Nuoroda tikrinta 2010-05-04.
  8. ↑ „Edmonton International Airport Enplaned and Deplaned Passengers 2010 Actual Compared to 2009 Actual“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-11. Nuoroda tikrinta 2011-07-26.
  9. ↑ Ottawa Macdonald-Cartier International Airport Total Passenger Volume (2006-2010) Archyvuota kopija 2011-09-27 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Airport Statistics Archyvuota kopija 2013-05-11 iš Wayback Machine projekto. Halifax
  11. ↑ Passenger Statistics Archyvuota kopija 2011-01-01 iš Wayback Machine projekto. Winnipeg
  12. ↑ YYJ Passengers (Enplaned + Deplaned) 2004 - 2010 Archyvuota kopija 2009-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Facts and Statistics Kelowna
  14. ↑ Rail transportation
  15. ↑ Domestic and international cargo
  16. ↑ Vancouver: Canada's busiest port
  17. ↑ 17,0 17,1 „Public Transportation Ridership Report - Fourth Quarter, 2016“ (PDF). American Public Transportation Association. 2017 m. kovo 3 d. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-03-20. Nuoroda tikrinta May 15, 2017.