Jėzus iš Lietuvos (angl.Jesus from Lithuania) – 2006 m. Lietuvoje, kino studijoje „Eurofilmai“ sukurta 1 val. trukmės vaidybinė juosta. Premjera Lietuvoje – 2006 m. lapkričio 2 d. Filmo indeksas – S.
Pirmasis filmo pavadinimas buvo „From Hell to Hell and Back to Heaven“ (liet. „Iš pragaro į pragarą ir atgal į rojų“). Pasak K. Jankaus,[1] jis negalvojęs kurti filmo apie Jėzų. Tik paskutiniame kūrimo etape, kai filmas buvo jau beveik baigtas, pastebėjo, kad herojaus įvykiai sutampa su bibliniais įvykiais. Filmą galima žiūrėti ir kaip juokingą nepritapėlio istoriją. Prieš pusę metų iki filmavimo apsikrikštijęs, K. Jankus kurdamas filmą nagrinėjo visą Bibliją. Režisieriui asmeniškai Jėzus Kristus – pavyzdys, kaip nugalėti savo demonus ir sąžiningai nugyventi savo kelią.
Viena iš filmo scenų.
Apie pusę filmo scenų sudaro sekso scenos. Viena jų buvo nufilmuota ir šalia Vilniaus esančiame sąvartyne, kuriame vos keletą valandų vykęs filmavimas neapsiėjo be pasekmių. Per vieną saulėtą vasaros dieną, praleistą sąvartyne, filmavimo grupės nariai apsinuodijo ore tvyrančia smarve, viena aktorė tarp šiukšlių pametė savo stringus, o pagrindinio vaidmens atlikėją sąvartyno gyventojai iš savo valdų išleido tik pažadėjus kartu su jais išgerti butelį degtinės.
Dėl per daug laisvai ir radikaliai traktuojamo šiuolaikinio Jėzaus paveikslą iliustruojantis filmas sunkiai skynėsi kelią žiūrovų link. Filmą turėjo pristatyti grupės „Sel“ vaizdo klipas „Laužau standartus“, taip pat sukurtas šio filmo režisieriaus, bet daugelis televizijos kanalų atsisakė jį transliuoti. Kai kurie anksčiau numatyti seansai atšaukti (filmas neatitiko to meto susiformavusių standartų).[2]
Scena iš filmo.
Siužetas
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Jėzus (Andrius Paulavičius) buvo tinginys, dykaduonis. Ištisas dienas sėdėjo ir leido laiką prie upės, karstėsi medžiais. Tuomet supykęs tėvas nubaudė Jėzų. Atėmęs nemirtingumą ir kitas privilegijas, ištrėmė sūnų žemėn – paprasto žmogaus gyvenimą gyventi ir žemiškų vargų patirti. Tačiau Jėzus, nesupratęs žemiškų taisyklių tvarkos, nesilaikė apribojimų ir, užuot daręs gerus darbus, pasinėrė į pačias tamsiausias žmogiškos prigimties bedugnes. Išbandė viską: alkoholį, narkotikus, prievartą, besaikį seksą. Jėzus su keistu pasimėgavimu ritosi vis žemyn, bendravo su valkatom, žudikais. Tokiam ritimuisi žemyn nebuvo nei galo nei pabaigos, bet vieną dieną galas visgi atėjo… viskas baigėsi taip kaip ir turėjo baigtis. Ir joks dieviškumas nepadėjo išsisukti nuo bausmės. Atsidūręs žmogaus vaidmenyje Jėzus nepaisė paprasto žmogaus gyvenimo taisyklių ir gyvendamas laisvai, nevaržomai ir nuodėmingai, dideliu pagreičiu ritasi žemyn. Dievas, nepasitikėdamas sūnumi, nuolat jį kontroliavo, bet sūnus neįgyvendino tėvo lūkesčių. Tėvas tikėjosi, jog sūnus gyvens dorai ir išmoks žemėje daug vertingų pamokų. Rūpindamasis tėvas siuntė ženklus, kurie nurodytu jam teisingą kelią, bet Jėzus tu ženklų nepastebėjo. Jis nė nesusimąstė, jog Dievas dėdamas pastagas – stengiasi žemėje atkurti visus tikrus Jėzaus gyvenimo įvykius. Atsidūręs žemėje, Jėzus įsikūnija į vedusio žmogaus, važiuojančio švęsti savo gimtadienio, kūną…
Galiausiai, neapsikentęs Dievas leidžia Jėzui susitikti su Judu, kuris ir nutraukia Jėzaus kelionę žemėje, nužudydamas jį…
