Juzefa Čeičytė (1922 m. gegužės 19 d. Aleknose, Juodupės valsčiuje – 2022 m. balandžio 13 d.^[1]) – Lietuvos tapytoja, scenografė.

1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1945 m. dirbo scenografe Lietuvos teatruose. 1949–1954 m. Klaipėdos dramos teatro dailininkė, 1954–1961 m. vyr. dailininkė, 1962–1978 m. Lietuvos kino studijos dailininkė.^[2]

Sukūrė konceptualių lakoniškų formų scenovaizdžių apie 60 spektaklių, dekoracijų ir kostiumų kino filmams. Sukūrė suabstraktintų ir abstrakčių tapybos („Kažkas tokio“ 1960 m., „Vėjas“ 1965 m., „Hirosima“ 1975 m., „Laikas“ 1980 m., „Paskutinė giesmė“ 1994 m.), grafikos, keramikos kūrinių. Jie griežtos kompozicijos, ekspresyvios tapysenos, būdinga šiltų ir šaltų spalvų, faktūros ir plokštumos jungtis.^[3]

Nuo 1954 m. dalyvavo tapybos ir scenografijos parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos:

• Klaipėda – 1959 m.
• Vilnius – 1982, 1989, 1991 ir 1994–2000, 2016, 2019 m.
• Kaunas – 1989 m.
• Rokiškis – 2012 m.

• Karlas Goldonis. Ištikimas draugas, 1952 m.
• Viljamas Šekspyras. Dvyliktoji naktis, 1954 m., Otelas 1960 m.
• Moljeras. Tartiufas, 1955 m., Gydytojas per prievartą, 1956 m.
• Etelė Voinič. Gylys, 1959 m.
• Justinas Marcinkevičius. Kraujas ir pelenai, 1961 m.

• Laiptai į dangų, 1966 m., rež. Raimondas Vabalas.
• Naktys be nakvynės, 1966 m., rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka.
• Surask mane, 1967 m.
• Posūkis, 1967 m., rež. Borisas Jermolajevas.
• Birželis, vasaros pradžia, 1969 m.
• Naktibalda, 1971 m., rež. Arūnas Žebriūnas.
• Žvangutis, 1974 m., rež. Gytis Lukšas.
• Ilga kelionė prie jūros, 1975 m., rež. Algirdas Araminas
• Vaikinas iš Darbo gatvės, 1977 m., rež. Algirdas Dausa.

• Sakymai, eilėraščiai, 1997 m.
• Juzefa Čeičytė. Tapyba, albumas, 1999 m.

• 1998 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija