Justinas Nekrašas (1927 m. spalio 2 d. Kaune – 1997 m. lapkričio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius energetikas, partinis bei politinis veikėjas.
Biografija
1943 m. baigė Šančių pradžios mokyklą, 1947 m. Kauno politechnikumą, 1955 m. Kauno politechnikos institutą.
1947–1955 m. Petrašiūnų VRE inžinierius inspektorius, budintysis inžinierius, katilų cecho viršininko pavaduotojas. 1955–1957 m. Rėkyvos VRE direktorius. 1957 m. Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas.
Nuo 1957 m. LSSR Liaudies ūkio tarybos energetikos ūkio valdybos viršininko I pavaduotojas, nuo 1958 m. valdybos viršininkas. 1962–1971 m. Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos prie LSSR MT viršininkas.
1971–1980 m. SSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos ministro pavaduotojas, nuo 1972 m. ir žurnalo „Energetika“ vyr. redaktorius. Dirbdant Maskvoje, jo tarpininkavimu ir vadovavimu pastatyta Lietuvos elektrinė, Ignalinos atominė elektrinė, Vilniaus 3-ioji, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno termofikacinė elektrinė ir daug kitų energetikos objektų.
Nuo 1980 m. LSSR Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos viršininkas. 1987 m. komandiruotas į Kubą, kur dirbo Kubos pramonės ministro konsultantu energetikos klausimais.
1960–1961 m. kandidatas į LKP CK narius, 1961–1971 m. ir nuo 1981 m. LKP CK narys. 1963–1971 m. ir nuo 1985 m. LSSR AT deputatas.[1]
J. Nekrašas sukūrė stiprią, unikalią energetikos sistemą, išugdė nacionalinį aukštos kvalifikacijos specialistų kolektyvą, rūpinosi jų tobulėjimu, jaunimui drąsiai skyrė atsakingas pareigas. Aktyviai dalyvavo tarptautinėje energetikų veikloje ir entuziastingai diegė pažangias naujoves Lietuvos energetikoje. Mirė po sunkios ligos. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Įvertinimas
- 1964 m. LTSR nusipelnęs inžinierius
- 1965, 1971, 1976 ir 1986 m. apdovanotas SSRS ordinais
Šaltiniai
