Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Juozapas Tartilas (g. 1940 m. vasario 9 d. Padbuožėje, Utenos raj.) – inžinierius statybininkas, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

1957 m. baigė Utenos 1-ąją vidurinę mokyklą, 1962 m. – Kauno politechnikos institutą.

1962 m. Kauno statybos tresto Nr. l meistras, darbų vykdytojas, gamybos skyriaus viršininkas, vėliau, sujungus trestus, susivienijimo „Kauno statyba“ skyriaus viršininkas. 1982–1992 m. Vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų tobulinimosi instituto, Lietuvos vadybos akademijos vyr. dėstytojas, 1987 m. docentas. 1986 m. suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis. 1990–1992 m. dėstė Kauno technologijos universitete, 1996–1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Lietuvos žemės ūkio universitete, 1998–2013 m. Mykolo Romerio universitete, 1998–2000 m. šio universiteto mokslinis sekretorius. 2013–2016 m. dėstė Utenos kolegijoje.^[1]

1992–1996 m. Seimo narys.

Spaudoje paskelbė per 30 mokslinių straipsnių ekologijos, darbų saugos, gamybinių procesų patikimumo prognozavimo klausimais. Su kolektyvu 2003 m. išleido vadovėlį „Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai“.

1972–1988 m. aktyviai dalyvavo dauginant ir platinant pogrindinę literatūrą. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas, instituto Sąjūdžio tarybos pirmininkas, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos demokratų partiją, 1989–1998 m. šios partijos pirmininko pavaduotojas.

Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Žmona Eliodija, dukros Sigita, Milda, Aušra.