Juozapas Kajetanas Osolinskis (lenk. Józef Kajetan Ossoliński; 1758 m. – 1834 m. Viškuve) – 1788–1792 m. Ketverių metų seimo narys, 1790–1795 m. Palenkės kaštelionas, 1792–1793 m. Targovicos konfederacijos narys ir 1822–1824 m. Lenkijos Kongreso karalystės senatorius.
Biografija
Lenkijos magnatų Osolinskių giminės atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Lietuvos didžiojo ginklininko Aleksandro Motiejaus Osolinskio (1725–1804) vyresnysis sūnus nuo antros santuokos su Benedikta Antonina Loevendal (1735–1778).
Buvo dvaro žemių Rudkoje, Staroj Vsi ir Černiakovą (Varšuvos dalis) valdytojas. Išpirko iš Leduchovskių giminės dvaro žemes Osoline. 1790 metais Juozapas Kajetanas Osolinskis buvo paskirtas Palenkės kaštelionu ir tapo ATR senatoriumi. 1792 metais po Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio prisijugimo prie Targovicos konfederacijos Juozapas Kajetanas Osolinskis kartu su keliais pasiuntiniais iš Palenkės prisijungė prie konfederacijos. 1794 metais Kosciuškos sukilimo metu teikė materialinę pagalbą sukilėliams, o jo brolis Janas Anupras Osolinskis suformavo už savo sąskaitą batalijoną.
Po Varšuvo kunigaikštystės likvidavimo Juozapas Kajetanas Osolinskis buvo vienas iš Lenkijos kongreso karalystės Rusijos imperijos sudėtije sukūrimo iniciatorius. 1822–1824 metais – Lenkijos kongreso karalystės senatorius-kaštelionas.
Juozapas Kajetanas Osolinskis išgarsėjo kaip kolekcionierius ir meno galerijos įkūrėjas, Varšuvos rūmuose vadino „Tłumackiem“, kuriose buvo meno kūriniai pirkti paskurinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio.
Šeima
Buvo vedęs tris kartus. Jo pirmoji žmona buvo Tereza Miončinska (g. - Rafalovič) (g. 1760), kuri pirmoje santuokoje buvo ištekėjusi už Kajetono Miončinskio. 1781 metais antrą kartą vedė Mariją Barborą Zaleską, bet išsiskyrė su ja 1802 metais. Vaikai nuo antros santuokos:
1802 metais trečią kartą vedė Kateriną Grabenską (g. 1780), nuo santuokos su kuria turėjo sūnų Vaitiekų Grigalių (1796–1842).
