Dėl dalyvavimo manifestacijose Sankt Peterburge Juozapas Berkmanas buvo įkalintas keliems mėnesiams kalėjime. Paleistas iš kalėjimo grįžo į Vilnių, vėliau tęsė studijas Sankt Peterburge. 1863 m. Juozapas Berkmanas metė mokslus ir prisidėjo prie 1863 m. sukilimo. Jis buvo sužeistas mūšio metu ir suimtas. Juozapas Berkmanas buvo nuteistas keturiems metams katorgos darbų Sibire, Nerčinsko rūdynuose. J.Berkmanas tremtyje Irkutske su tapytoju, tremtiniu Stanislovu Vronskiu buvo atidaręs dailės studiją, joje eksponavo savo paveikslus. 1877 m. Juozapas Berkmanas persikėlė į Žemutiniame Naugardą, 1880 m. – į Liepooją. Iš tremties tapytojas sugrįžo 1884 metais ir apsigyveno Varšuvoje. 1898–1900 m. Miuncheno meno akademijoje studijavo tapybą.[1][2][3][4][5][6]
1900 m. Juozapas Berkmanas grįžo į Vilnių. Gyveno čia iki 1914 metų, vėliau persikėlė į Varšuvą. Kaip ir jo pusbrolis Mykolas Berkmanas, Lenkijoje dirbo geležinkelių srityje. Juozapas Berkmanas mirė 1919 m. liepos 19 d. Varšuvoje.[1][2][3][4][5][6]
Nutapė akademistinių paveikslų iš sukilėlių ir tremtinių gyvenimo. Pažymėtinas „Paštas Sibiro tremtiniams Angaros upe“, 1915 m. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Irkutsko srities muziejuje saugomi 3 paveikslai: „Trojka“, „Vežikas su dviem arkliais“ ir „Keturkinkė“.[1][2][3][4][5][6]
Šaltiniai
↑ 1,01,11,21,31,4Irma Randakevičienė. Apie XIX a. pradžios Vilniaus katedros varpinės laikrodininko Juozapo Bergmano šeimą ir palikuonis, skelbta svetainėje „Voruta.lt", 2023. [1]
↑ 2,02,12,22,32,4Juozapo Berkmano biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]
↑ 4,04,14,24,34,4Juozapo Berkmano biografija Vilniaus aukciono svetainėje. [4]
↑ 5,05,15,25,35,4Семенов Е. В. Польский ссыльный художник Юзеф Беркман в Байкальском регионев 60—70-е годы XIX века /Е. В. Семенов, В. А. Покацкий//Научный диалог, 2022. Т. 11. – № 7.
↑ 6,06,16,26,36,4S.p. Jozef Berkman. Dziennik Wilenski, 1919 m. rugpjūčio 6 d., Nr. 4.