Koplyčia įrengta 1995 m. Nepriklausomybės metais čia buvo įkurta Romos katalikų Juknaičių parapija. Juknaičių ūkio direktorius Zigmantas Dokšas materialiai rėmė bažnytėlę įrengiant altorių, suolus, klausyklas, vargonus, savo lėšomis nuliedino naują varpą ir finansavo varpinės sutvarkymą.
Architektūra
150 vietų koplyčia stovi XX a. II pusėje suprojektuotų gatvių – A. ir R. Kiškių ir Šiloko – sandūroje pastatytų Savarankiško gyvenimo namų komplekse. Juknaičių gyvenvietė yra pripažinta saugoma urbanistinio kraštovaidžio kultūros vertybe [1] (unikalus kodas 33144). Koplyčia stovi uždaro, kvadrato formos kieme tolimajame kampe. Iš gatvės patenkama pro vartus–varpinę, kvadrato įstrižainės linijoje įrengtu taku. Šalia jo priešais koplyčią stovi dekoratyvinė skulptūra (skulpt. Stanislovas Kuzma). Palyginti stambus bronzinis kūrinys saugumo sumetimais atkeltas iš pirminės atviros vietos.[2] Prie koplyčios pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu (sunkiai įskaitomu) apie jos pastatymą: „Bažnytėlė ir senelių namai pastatyti Juknaičių eksperimentinio ūkio lėšomis 1989 m. Architektas ?“.
Koplyčioje įrengta dviaukštė, vientisa erdvė, kurią apjungia pagrindinis altorius. Jo konstrukcija iškilusi iki pastogės. Laiptais patenkama į maldų salę, įrengtą antrame aukšte. Ji yra kampo formos plano, kurio priekyje pastatytas altorėlis.
Galerija
Vaizdas iš antrojo aukšto
Antrajame aukšte
Atminimo plokštelė prie koplyčios pamato
Varpinė
Įėjimas į koplyčią
Šaltiniai
↑„juknaičiai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-12-09.
