Judhišthira (skr. युधिष्ठिरः = IAST: Yudhiṣṭhiraḥ – 'ramus mūšyje') – „Mahabharatos“ veikėjas, vyriausias iš brolių Pandavų. Indraprasthos, o vėliau ir Hastinapuros karalius.
Gimė iš Pandaus žmonos Kuntės ir dievo Dharmos, todėl apdovanotas neprilygstamu teisingumo jausmu. Jo fizinis tėvas Pandus, dėl prakeiksmo atidavė sostą broliui Dhritaraštrai, o šis, kadangi buvo aklas, realiu valdytoju paskyrė savo sūnų Durjodhaną. Tačiau Judhišthira buvo vyriausias iš visų galimų įpėdinių, todėl ėmė reikšti pretenzijas į sostą (tiesa, dar buvo Kuntės nesantuokinis sūnus Karna, kuris buvo pats vyriausias). Pas išminčius Droną ir Kripą Judhišthira mokėsi kovos meno.
Tęsiantis nesutarimams dėl sosto, Dhritaraštra paskyrė Judhišthirai pusę karalystės. Jis tapo Indraprasthos (dab. Delis) valdovu. Su žmona Draupade susilaukė sūnaus Prativindhjos, o su Devika – Jaudhejos. Tapęs karaliumi, atliko radžasūjos ritualą ir inauguravo save pasaulio valdovu. Jo broliai užkariavo plačias teritorijas.
Tačiau vėliau Kauravai, pasitelkę dėdę Šakunį, žaidime kauliukais laimėjo Judhišthiros karalystę, o pats karalius, kartu su broliais 13 metų gyveno tremtyje.
Vėliau grįžęs Judhišthira pareiškė pretenzijas į karalystę, kilo Kurukšetros mūšis. Jame Judhišthira nukovė dėdę Šalją. Laimėjęs mūšį, atliko ašvamedhos (žirgo aukojimo) ritualą ir pasiskelbė Hastinapuros valdovu. Vėliau palikęs sostą Ardžunos palikuoniui Parikšitui, kartu su kitais Pandavais pasitraukė į kalnus. Ten bekopdami mirė visi Pandavai, išskyrus Judhišthirą. Pasiekęs viršūnę, buvo pakviestas Indros į dausas, bet atsisakė ten keliauti, kol nebus paimti jo broliai ir šuo (kuriame buvo įsikūnijęs tėvas Dharma).
