Judesio kiekis arba impulsas – sąvoka, dažniausiai vartojama mechanikoje, kurią nusako masės ir greičio sandauga (p=mv). Dažnai nežinoma jėgos priklausomybė nuo kūno materialiojo taško koordinačių erdvėje, greičio ar laiko. Taip pat Niutono dėsniuose neatsispindi visa judėjimo esmė - jo neišnykstamumas, todėl taikomas vektorinis dydis p, kurio pagalba išreiškiamas judesio kiekio tvermės dėsnis: bet kurioje uždaroje sistemoje, kai išoriniai jėgų poveikiai kompensuoti, bendras visų dalelių judesio kiekis išlieka pastovus, jai būdingi judėjimo dėsningumai nesikeičia.

Judesio kiekio reikšmė išvedama iš Antrojo Niutono dėsnio:

${\displaystyle \mathbf {F} =ma={\frac {md\mathbf {v} }{dt}}={\frac {d\mathbf {mv} }{dt}}={\frac {d\mathbf {p} }{dt}}}$

Lygtis ${\displaystyle d\mathbf {p} =\mathbf {F} dt}$ dar vadinama slenkamojo judėjimo pagrindinė lygtimi, čia ${\displaystyle \mathbf {F} }$ – kūną veikianti jėga.^[1]

Judesio kiekio matavimo vienetas SI sistemoje yra N⋅s ir m⋅kg⋅s^-1.

Šiuolaikinėje fizikoje judesio kiekio tvermės dėsnis išvedamas iš Neter (Noether) teoremos, teigiančios, kad visi tvermės dėsniai atitinka tam tikras simetrijas fizikinėse teorijose. Judesio kiekio tvermės dėsnis šiuo požiūriu susijęs su fizikinių dėsnių simetrija poslinkio erdvėje atžvilgiu (t. y. fizikiniai dėsniai nesikeičia, perkėlus nagrinėjamą sistemą į kitą erdvės tašką).

Šis straipsnis apie matavimo vienetus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.