Jota-

jota (daugelyje kitų kalbų yotta; žymima Y) – SI sistemos priešdėlis, reiškiantis daugiklį 1024 arba 1 000 000 000 000 000 000 000 000. Tai didžiausias ir vėliausiai (1991 m.) patvirtintas SI sistemos priešdėlis. Prieš patvirtinant priešdėlį jota, daugiklis taip pat buvo žymimas priešdėliu ota (daugelyje kitų kalbų otta).

Pavyzdžiai

  • Žemės masė yra 5973,6 Yg (arba 5,9736 * 1027 g)[1][2] (nors tokios didelės masės yra dažniau žymimos tonos pagrindu, taigi paprastai masė būtų užrašoma 5.97 Zt).
  • Saulės šviesis (spinduliavimo galia) yra maždaug 383 YW.[3]
  • Žinomos Visatos skersmuo yra 880 Ym.
SI sistemos priešdėliai
1000m 10n Priešdėlis Simbolis Naudojamas nuo[1] Trumpoji skalė
(naudojama Lietuvoje, Rusijoje, Brazilijoje ir daugelyje angliškai kalbančių valstybių) 		Ilgoji skalė
(naudojama daugelyje Europos ir P.Amerikos valstybių) 		Skaičius dešimtainėje skaičiavimo sistemoje
100010 1030 kveta Q 2022 m. Nonilijonas Kvintilijonas 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000
10009 1027 rona R 2022 m. Oktilijonas Kvadrilijardas 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000
10008 1024 jota Y 1991 m. Septilijonas Kvadrilijonas 1 000 000 000 000 000 000 000 000
10007 1021 zeta Z 1991 m. Sekstilijonas Trialijardas 1 000 000 000 000 000 000 000
10006 1018 eksa E 1975 m. Kvintilijonas Trilijonas 1 000 000 000 000 000 000
10005 1015 peta P 1975 m. Kvadrilijonas Bilijardas 1 000 000 000 000 000
10004 1012 tera T 1960 m. Trilijonas Bilijonas 1 000 000 000 000
10003 109 giga G 1960 m. Bilijonas/Milijardas Milijardas 1 000 000 000
10002 106 mega M 1960 m. Milijonas 1 000 000
10001 103 kilo k 1795 m. Tūkstantis 1 000
10002⁄3 102 hekto h 1795 m. Šimtas 100
10001⁄3 101 deka da 1795 m. Dešimt 10
10000 100 - - - Vienas 1
1000−1⁄3 10−1 deci d 1795 m. dešimtoji dalis (arba dešimtadalis) 0,1
1000−2⁄3 10−2 centi c 1795 m. Šimtoji dalis 0,01
1000−1 10−3 mili m 1795 m. Tūkstantoji dalis 0,001
1000−2 10−6 mikro µ 1960 m. Milijonoji dalis 0,000 001
1000−3 10−9 nano n 1960 m. Bilijonoji dalis Milijardoji dalis 0,000 000 001
1000−4 10−12 piko p 1960 m. Trilijonoji dalis Bilijonoji dalis 0,000 000 000 001
1000−5 10−15 femto f 1964 m. Kvadrilijonoji dalis Biliardoji dalis 0,000 000 000 000 001
1000−6 10−18 ato a 1964 m. Kvintilijonoji dalis Trilijonoji dalis 0,000 000 000 000 000 001
1000−7 10−21 zepto z 1991 m. Sekstilijonoji dalis Triliardoji dalis 0,000 000 000 000 000 000 001
1000−8 10−24 jokto y 1991 m. Septilijonoji dalis Kvadrilijonoji dalis 0,000 000 000 000 000 000 000 001
1000−9 10−27 ronto r 2022 m. Oktilijonoji dalis Kvadriliardoji dalis 0,000 000 000 000 000 000 000 000 001
1000−10 10−30 kvekto q 2022 m. Nonilijonoji dalis Kvintilijonoji dalis 0,000 000 000 000 000 000 000 000 000 001

* Metrinė sistema buvo įvesta 1795 m. su šešiais priešdėliais. Kitos datos rodo, kada priešdėlius pripažino Generalinė svarsčių ir matų konferencija.

Šaltiniai

  1. ↑ Williams, David R. (2004-09-01). „Earth Fact Sheet“. NASA. Nuoroda tikrinta 2007-03-17.
  2. ↑ http://hypertextbook.com/facts/2002/SamanthaDong2.shtml
  3. ↑ Phillips, 1995, pp. 47–53