Džošua Reinoldsas (angl. Joshua Reynolds, 1732 m. liepos 16 d. − 1792 m. vasario 23 d.) – XVIII a. antros pusės Anglijos dailininkas, estetikas. Anglijos akademistinės dailės įkvėpėjas, portretistas.
Biografija
Džošua Reinoldsas gimė 1732 m. liepos 16 d. Plimptone (Devonas). Jo tėvas Samuelis buvo vietos gramatikos mokyklos mokytojas. Motina Theophila Potter. Jošua buvo septintas iš poros 11 vaikų. Pirmuosius mokslus išėjo tėvo mokykloje, kur mokėsi lotynų gramatikos. Pirmąjį paveikslą-portretą sukūrė būdamas 12 metų. Jam didelį įspūdį padarė Ričardsono teorinis veikalas „Tapybos teorija“. Iš šios knygos Džošua Reinoldsas susikūrė dailės sampratą, kurioje aukščiausio idealo vietą užėmė Rafaelio kūryba. Pastebėjus berniuko talentą jis buvo išsiųstas mokytis pas vieną žymiausių to meto Anglijos portretistų Thomas Hudson, kuris, savo ruožtu, buvo mokinęsis pas teoretiką Ričardsoną. Dalį mokslo išlaidų dengė ištekėjusi Džošua sesuo. Reinoldsas, nepaisant 4 metų kontrakto, buvo pašalintas iš Thomas Hudson mokinių po dvejų metų ir grįžo į Devonšyrą, apsistojo Plimute. Tapė vietos turtingųjų portretus ir pradėjo garsėti. 1746 m. mirė Džošua tėvas Samuelis. Tais pat metais dailininkas nutapė savo autoportretą.
1749 m. Plimute jis susipažino su kapitonu Augustu Kepeliu, kuris priėmė jį į savo laivą. Pro Gibraltarą Džošua Reinoldsas atplaukė į Romą, kurioje praleido 2 metus. Kelionės metu tapė laivyno karininkų portretus. Romoje Reinoldsas labai nusivylė pamatęs originalius Rafaelio darbus ir suprato susidaręs klaidingą nuomonę apie meną iš teorinių veikalų. Kopijuojant nuo freskų Vatikane, Reinoldsas peršalo ir iki gyvenimo galo vėliau turėjo naudotis ausų trimitu, kad geriau girdėtų. Po viešnagės Romoje Reinoldsas aplankė Boloniją, Modeną, Parmą, Veneciją. Dailės stilių išvystė kopijuodamas ir mokydamasis iš Rafelio, Mikelandželo, Ticiano, Rubenso, Rembranto ir kt. darbų. Ankstyvojoje Reinoldso kūryboje dominuoja venecijiečių dailininkų įtaka, vėlesnėje – labiau akademistinės Bolonijos Karačių mokyklos įtaka.
Po kelionės po Italiją Reinoldsas 1553 m. apsistojo Londone. Pradėjo tapyti aukštuomenės portretus. Užsakymų kiekis buvo milžiniškas. Apie 1758 m. suskaičiuojama, kad jis turėjo nutapyti apie 150 portretų per metus, tarp jų – būsimojo Anglijos karaliaus Jurgio III. Reinoldsas samdė studijos pagalbininkus, kurie tapydavo paveikslų foną ir antraeiles detales. Reinoldso paveikslų kainos pasiekė 100 ginėjų už viso stoto portretą. Dailininkas galėjo nusipirkti nuosavą arklių kinkinį, kurį pats ištapė ir išsiųsdavo seserį važinėtis po miestą. 1766 m. jo studijoje dažnai pradėjo lankytis 25-metė dailininkė Angelika Kaufman, kuriai Reinoldsas siūlė už jo tekėti. Dailininkas nutapė 2 Angelikos Kaufman portretus. Reinoldsas dalyvavo Londono intelektualinių klubų veikloje. 1764 m. inicijavo Literatų klubą. 1766 m. tapo Diletantų klubo nariu. 1768 m. Londone buvo įsteigta Karališkoji akademija. Džošua Reinoldsas buvo vienas Akademijos iniciatorių ir buvo vienbalsiai išrinktas pirmuoju prezidentu. Karalius Jurgis III 1769 m. pakėlė dailininką į riterius (suteikė „sero“ titulą). Karaliaus ir dvaro portretai niekuomet nebuvo Reinoldsui sėkmingais.
Akademijoje Reinoldsas skaitė diskursus, kuriais skleidė savo estetines idėjas apie meną. Džošua Reinoldsas įnešė į Anglijos tapybą, visų pirma, portretinį meną, Europos grandiozinį ir herojinį vaizdavimą. Reinoldsas buvo išrinktas Plimuto meru, jam Oksfordo universitetas skyrė garbės laipsnį. 1781 m. Reinoldsas keliavo į Flandriją, studijavo Rubenso darbus. 1789 m. dailininkas apako kairiąja akimi. 1790 m. gruodžio 10 d. pristatė penkioliktą ir paskutinį diskursą Akademijoje. Džošua Reinoldsas mirė 1792 m. vasario 23 d., palaidotas Šv. Pauliaus katedroje Londone. Į laidotuves kovo 3 d. jį palydėjo 91 karieta. Reinoldsas paliko apie 2000 portretų, 30 autoportretų. Dailininko šlovė jo gyvenimo metu ir bent 100 metų vėliau, ypač gimtojoje Anglijoje, buvo milžiniška. Jis tėvynėje buvo prilyginamas didžiausiems Europos meistrams, Rafaeliui, Rubensui, Rembrantui. XX a. prasidėjus reakcijai prieš Europos akademizmą, dailininko autoritetas ženkliai smuko.[1] 1931 m. jam pastatyta statula Karališkosios akademijos kieme Londone.[2] Kita statula yra jo kapo monumente Šv. Pauliaus katedroje.
Darbų galerija
-
„Komodoras Augustus Keppel“ (apie
1749, Nacionalinis jūreivystės muziejus,
Grinvičas)
-
„Seras John Murray, kertvirtasis Danmoro peras“ (
1765,
Škotijos nacionalinė galerija,
Edinburgas)
-
„Pulkininkas Ackland ir lordas Sidney“ (
1769,
Teito galerija,
Londonas)
-
„Mis Mary Hickey“ (
1770, Jeilio Britų meno centras,
Jeilio universitetas)
-
-
„Ponia Elizabeth Delmé su vaikais“ (
1777-79,
Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
-
-
„Ponia Sarah Siddons tragiškos mūzos įvaizdyje“ (
1789,
Dalvičo paveikslų galerija,
Londonas)
Išnašos
Nuorodos
.jpg)
