Jonas Šeštokas (1910 m. gruodžio 28 d. Užupio kaime, Vilkaviškio rajonas – 1986 m. rugsėjo 4 d., Vilniuje) – Lietuvos mokslininkas, zoologas, biologijos mokslų kandidatas. Buvo Lietuvos hidrobiologų draugijos narys.

Gimė 1910 m. gruodžio 28 d. Užupio kaime (Vilkaviškio rajonas). 1932 m. baigė Kybartų gimnaziją. Po to įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Matematiko – gamtos fakultetą. 1940 m. jį baigė ir liko dirbti Zoologijos katedroje. Nuo 1939 m. dirbo joje laborantu, vėliau asistentu. Taip pat dėstė biologiją Vilniaus miškų ūkio mokykloje. Karo metais pasitraukė į Lenkiją, kur vykdė paukščių tyrimus Lenkijos mokslų akademijos ornitologijos skyriuje ir Vroclavo universitete. 1963 m. grįžo į Lietuvą ir įsidarbino Zoologijos ir parazitologijos institute. Čia dirbo jaunesniuoju, vėliau (nuo 1974 m.) vyresniuoju moksliniu bendradarbiu (iki mirties). 1970 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto taryboje apsigynė biologijos mokslų kandidato disertaciją "Upinių vėžių paplitimo, resursų ir reprodukcijos galimybių tyrimai Lietuvos TSR". Tyrė vėžių ekologiją, jų išteklius, gausumo mažėjimo priežastis, vandens teršimo poveikį. Parengė plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių jauniklių išsaugojimo biotechniką. Mirė 1986 m. rugsėjo 4 d., palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

• "Lietuvos vandenų upinių vėžių biologija" (1979 m., rusų k., vienas iš autorių)
• "Lietuvos astakologija" (1983 m., su J. Cukerziu)
• Apie 130 mokslinių ir populiarių straipsnių, metodinių rekomendacijų

• Arnastauskienė Tamara, Jakimavičius Algimantas. Lietuvos zoologai XVIII–XX a. Ekologijos institutas: Vilnius, 1997. ISBN 9986-443-11-3.