Studijuodamas priklausė lietuvių studentų draugijai „Lietuva“, kurios iniciatyva 1889 m. pradėti leisti laikraščiai „Varpas“ ir po metų „Ūkininkas“, įvairiais slapyvardžiais juose publikavo apie 20 straipsnių, daugiausia iš agronomijos srities.[1] Varšuvoje lankė bitininkystės kursus, bitininkystės klausimais rašė „Varpe“ ir „Ūkininke“. Baigęs studijas, pakviestas Vinco Kudirkos1894 m. apsigyveno Šakiuose, kur 20 metų su pertraukomis vertėsi gydytojo praktika. 1904–1905 m. jam teko dalyvauti Rusijos-Japonijos bei 1915–1918 m. Pirmajame pasauliniame kare. Daug laiko skyrė visuomeninei veiklai, rašė spaudoje. Už šią veiklą 5 mėn. kalintas.
Nuo 1918 m. Šakių apskrities gydytojas, Šakių apskrities ligoninės vedėjas, nuo lapkričio 20 d. Šakių miesto komiteto pirmininkas, apskrities komiteto pirmininkas. 1919 m. vasarą persikėlė į Kauną, paskirtas Sveikatos departamento medicinos skyriaus vedėju, vėliau Kauno miesto ligoninės vyresnysis gydytojas, 1920–1926 m. ir ligoninės direktorius. 1922–1940 m. redagavo žurnalą „Medicina“, [2]1924 m. vienas Lietuvos gydytojų sąjungos, Draugijos kovai su tuberkulioze steigėjų,[3] Aukštųjų mokslų draugijos pirmininkas, dalyvavo Raudonojo Kryžiaus draugijos bei Šaulių sąjungos centro valdybos veikloje. Vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų. Nuo 1929 m. Kauno medikus atstovavo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos tarnyboje, turėjo didelę įtaką Sveikatos departamente. Nuo 1932 m. gavo 600 Lt pensiją.
Nuolat tobulino lietuvišką medicininę terminiją. Dirbo pasiaukojamai, gyveno kukliai, šeimos taip ir nesukūrė. 1945–1949 m. vadovavo Kauno higienos muziejui, buvo paskirtas LTSR medicinos tarybos nariu, 1949–1951 m. Sanitarijos – epidemiologijos stoties gydytojas, Kauno sanitarinio švietimo namų vadovas.[4]
1946 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas;
1998 m. spalio 16 d. Kauno centre ant „Tulpės“ kooperatyvo namo A. Mickevičiaus g. 15 atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1927–1952 m. gyveno gydytojas varpininkas, Kauno medicinos draugijos ir Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas, „Medicinos“ žurnalo redaktorius, Seimo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaras Jonas Staugaitis“ (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė).[6].
Literatūra
Staugaitis Jonas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 58.
Staugaitis Jonas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 28, p. 474–475.
Stakeliūnaitė D., Staugaitis Jonas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 356–359.
Stakeliūnaitė D., Staugaitis Jonas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 480–486.