Jonas Nepomukas Kosakovskis (lenk. Jan Nepomucen Kossakowski; 1755 m. gegužės 16 d. – 1808 m. rugpjūčio 26 d.) – LDK XVIII a. pabaigos veikėjas, Vilniaus vyskupas, vienuolių trinitorių veiklos rėmėjas Lietuvoje (pritarė vienuolių įkurdinimui Jonavoje 1802 m., juos rėmė). Vilniaus vyskupas ordinaras (1798 rugpjūčio 9 d. – 1808 rugpjūčio 26 d.).
Biografija
Lenkijos grafų Kosakovskių giminės atstovas, herbo „Slepowron“ savininkas. Tėvas - Antanas Kosakovskis, Naugarduko pastalininkis. Motina -Konstancija iš Krosnovskių.
Mokėsi pijorų kolegiume Petrkuve ir Varšuvoje, po to Romoje. Keliavo po Prancūziją ir Angliją.
1787 metų kovą priėmė dvasininko saną, 1788 metais tapo Vilniaus kapitulos nariu. 1793 metais Jonas Nepomukas Kosakovskis tapo giminaičio Lvonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio koadjutoriu (pavaduotoju) ir Edukacinės komisijos nariu. 1793 metais tapo Gardino konfederacijos nariu.
1794 metais po savo giminaičio Juozo Kazimiero Kosakovskio žūties Jonas Nepomukas tapo Livonijos vyskupu.
1795 metais Livonijos vyskupas Jonas Nepomukas Kosakovskis buvo Sankt-Peterburge, kur ieškojo palaikymo.
1796 metais tapo Aleksandro Neviškio ordino kavalieriumi.
1797 m. paskirtas Lietuvos Edukacinės komisijos pirmininku. Nuo 1798 m. rugpjūčio 9 d.- Vilniaus vyskupas.[1]
Nuorodos
- ↑ Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
Literatūra
- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
.jpg)
