1929–1935 m. mokėsi Pabiržės pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje, 1935–1939 m. Panevėžio vidurinėje amatų mokykloje, kurioje įgijo mechaniko specialybę. Savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas į karo aviacijos pulką Šiauliuose ir įrašytas kandidatu į karo aviacijos mokyklą. 1940 m. sovietams likvidavus mokyklą, mokėsi Vilniaus technikos mokykloje, 1941–1944 m. Kauno suaugusiųjų instituto technikos skyriuje, lankė sklandymo būrelį. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, slapstėsi vengdamas karinės tarnybos. 1945 m. pradžioje suimtas ir nuteistas 5 metus kalėti. Visgi iš Lukiškių kalėjimo mobilizuotas į okupacinę kariuomenę, o prabėgus metams – demobilizuotas.
Nuo 1946 m. Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedros vyr. laborantas. Vėliau Kauno politechnikos instituto (KPI) mokymo meistras, laboratorijos vedėjas. Greta tiesioginio darbo universitete (institute) 1946–1969 m. Kauno vakarinėje-pamaininėje mokykloje dėstė fiziką. 1957–2000 m. (iki išėjimo į pensiją) vadovavo Fizikos demonstraciniam kabinetui.[1][2]
Veikla
1948–1969 m. KPI studentų sklandymo klubo vadovas. 1950 m. įsteigė parašiutininkų sekciją. 1961 m. su garsiu sklandytuvų konstruktoriumi Broniu Oškiniu ir sklandytoju Vytautu Dovydaičiu išleido pirmąjį sklandymo vadovėlį. Paruošė rankraštį „Antrojo pasaulinio karo asai“. 1967 m. pasitraukė iš aktyvaus sklandymo. Nuo 1968 m. Lietuvos kultūros fondo narys. 1973–1983 m. vienas iš Lietuvos sportinės aviacijos muziejaus įkūrėjų, iš kurio išaugo valstybinis Lietuvos aviacijos muziejus. Nuo 1975 m. Aviacijos sporto federacijos (nuo 1989 m. Lietuvos aeroklubas) Aviacijos istorijos komiteto pirmininkas. Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos Kauno skyriaus garbės pirmininkas.
Aviacijos ir kosmonautikos klausimais laikraščiuose bei žurnaluose paskelbė per 300 straipsnių, o „ Žinijos“ draugijoje perskaitė daugiau kaip 500 paskaitų apie atominę energiją, reaktyvinę aviaciją, kosmosą, Lietuvos aviaciją. Bendradarbiavo su enciklopedijų, žinynų ir žodynų leidėjais. 1993 m. vienas paminklo Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui pastatymo iniciatorių, dalyvavo atstatant Stepono Dariaus gimtinę. Biržų krašto muziejui „Sėla“ dovanojo nuotraukų, daiktų, knygų.[3][4]
2011 m. sukurtas Jono Čepo ir Stasio Dargio dokumentinis filmas „Sparnais ir širdimi apglėbęs Lietuvą“, pasakojantis apie J. Balčiūno nueitą gyvenimo kelią.[5]
Bibliografija
Debesų keliais / Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis, Bronius Oškinis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 191 p.: iliustr.
Žydraisiais vieškeliais / Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis. – Vilnius: Mintis, 1969. – 226 p.: iliustr.
Lietuvos aviacijos sportui – 60 / Jonas Balčiūnas, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, Larisa Ščerbakova. – Kaunas: Kauno valstybinis istorijos muziejus, 1987.