Jonas Balvočius

Jonas Balvočius–Gerutis (1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose, Mažeikių raj. – 1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose, Panevėžio raj.) – kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje.

J. Balvočiaus kapas Uliūnuose

Biografija

1864 m. baigė Šiaulių gimnaziją.

1867 m. baigė Kauno kunigų seminariją.

1868–1871 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje.

Paskirtas vikaru į Kėdainius.

1875 m. perkeltas klebonu į Vadoklius. Čia pradėjo platinti lietuvišką spaudą, nugabendavo jos ir į gimtąjį Mažeikių kraštą. Skatino parapijiečius, kad mokytų vaikus lietuviško rašto. Pavyzdingai tvarkė klebonijos ūkį. Susirūpinęs spaudos atgavimu paskyrė nemažą pinigų sumą tam, kuris išrūpins lietuviams spaudą.

1898 m. pats važinėjo į Peterburgą ir įteikė prašymus vidaus reikalų ministrui ir Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai dėl spaudos draudimo panaikinimo.

1900 m. parėmė katalikiškojo laikraščio „Žinyčia“ išleidimą: pas jį atvykusiam kunigui, faktiškajam redaktoriui Juozui Tumui-Vaižgantui davė 885 rb.

1902 m. iškeltas altarista į Dusetas.

1908–1914 m. – Ėriškių altarista.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais rūpinosi parapijos įkūrimu Uliūnuose. Buvusiame grūdų sandėlyje 1914 m. įrengė koplyčią.

1914–1915 m. – Uliūnų klebonas.

Kūrybinė veikla

Kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo, kūrė ir iš lenkų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė švietėjišką prozą, sulietuvino valstiečiams skirtas religines ir švietėjiškas knygas:

  • „Apeigos Rymo – Katalikų bažnyčios“;
  • „Sodžionių teologija“;
  • „Pamokslai be kunigo“;
  • „Pasaulio įkūrimas“;
  • „Moterystė ir jos šeimyna“;
  • „Sveikata“ ir kt.

1912–1913 m. perpasakojo vokišką Brėmo (Brehm) vadovėlį „Zoologija, skiriama sodiečiams“ (1-2).

1909 m. perdirbo trumpą astronomijos žinyną, pavadintą „Sodiečių dangus“.

1902 m. išvertė Ivano Krylovo pasakėčias.

Išleido apysakas:

  • 1903 m. „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų“;
  • 1906 m. „Kunigo giminė“;
  • 1908 m. „Susiskaldėliai“ ().

Apysakos sukurtos pagal tipinę didaktinę schemą – moralu užsibaigianti virtinė epizodų, jose atsispindi to meto aktualijos: lietuvių santykiai su lenkais, kunigų kivirčai, valstiečių nusigyvenimas. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. Gerutis, Prietelius.

Nuorodos