Jolė – senovės germanų žiemos saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su krikščionių švente Kalėdomis. Ikikrikščioniškais laikais švęsta nuo gruodžio pabaigos iki sausio pradžios.
Šventės pavadinimas galėjęs kilti iš senovės skandinavų kalbos žodžio hjól, reiškiančio ratą (Metų ratas), taip pat siejamas su angl. jolly (linksmas, džiaugsmingas).[1]
Viduržiemio naktį buvo rengiama didelė šventė. Jos metu būdavo meldžiamasi ir aukojama (Jolės ožka) dievams, laukuose būdavo degami laužai, jolės ratas, ruošiami proginiai patiekalai, dainuojamos Jolės giesmės.
Dabar Jolė yra svarbi germanų neopagonių, Wicca narių šventė.[2]
