Japonijos imperatoriškieji universitetai – devyni universitetai, gyvavę Japonijos imperijos laikais. Pirmuoju imperatoriškuoju universitetu tapo nuo 1877 m. veikęs Tokijo universitetas. Kiti buvo įkurti laikotarpyje tarp 1897 m. ir 1939 m. Universitetai kurti siekiant paruošti japonų mokslininkus ir aukštesniuosius valdininkus, didinti šalies mokslinę pažangą ir skatinti modernizaciją po Meidži restauracijos.[1] Iš devynių universitetų septyni buvo Japonijoje, vienas – Korėjoje ir vienas – Taivane.[2] Universitetai veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Japonijos teritorijoje likusios mokslo įstaigos dar žinomos kaip Septyni nacionaliniai universitetai (jap. 国立七大学, kokuritsu nana-daigaku).[3]
Mokslas universitetuose truko ketverius metus, į juos buvo priima po mokyklos baigus trejus metus trunkančias studijas "Aukštesniojoje visų menų mokykloje". Imperatoriškųjų universitetų studentai turėjo tam tikrų privilegijų, pvz., jiems nereikėjo atlikti karinės tarnybos. Po Karo Ramiajame vandenyne imperaoriškųjų universtitetų sistema buvo panaikinta, tačiau buvę "imperatoriškieji" universitetai tebeturi aukštą prestižą.
Šaltiniai
- ↑ Kodate, N., & Kodate, K. (2015). Japanese Women in Science and Engineering. Taylor & Francis, p. 20
- ↑ Palfreyman, D., & Tapper, T. (2009). Structuring Mass Higher Education. Routledge, p. 261
- ↑ Kitamura, Y., Omomo, T., & Katsuno, M. (2019). Education in Japan. Springer, p. 43-44
