Janis Porukas (latv. Jānis Poruks, 1871 m. spalio 13 d. Vidžemės gubernija, Rusijos imperija – 1911 m. liepos 25 d. Tartu, Rusijos imperija) – latvių poetas ir rašytojas. Laikomas latvių literatūros romantizmo srovės pradininku.[1]
Kūryba
Janio Poruko pirmasis išspausdintas darbas buvo trumpa istorija „Purvaiņos“ (1888 m. „Dienas Lapa“ laikraštyje). Jis sukūrė 13 istorijų, vieną romaną, vieną poezijos rinkinį ir vieną pjesę. Savo prozos kūriniuose Porukas naudojo romantizmo elementus, realizmą ir simbolizmą. Jo poezija buvo labai intymi ir romantiška. Latvių kompozitorius Emilis Darzinis sukūrė kelis muzikinius kūrinius Poruko poemoms.
Darbai
Proza
Istorijos
- „Purvaiņos“ (1888), slapyvardžiu Daimons
- „Pērļu zvejnieks“ (1895)
- „Sirdsšķīsti ļaudis“ (1896)
- „Kauja pie Knipskas“, „Klusētājs“, „Mūžīgais žīds“ (1897)
- „Asaras“, „Kā Runcis kļuva par Runcē“, „Nervi“ (1898)
- „Kukažiņa“, „Rīta zvaigzne“ (1899)
- „Krustmātes kāzas“ (1900)
- „Veseli ļaudis“, „Grāfs Rodenšteins“, „Ubagi gada tirgū“ (1901)
- „Baltās drānas“ (1903)
- „Ērģelnieks“ (1903)
- „Brūklenāju vaiņags“ (1904)
- „Dzimtas plaisa“, „Čūska“ (1905)
- „Zelta adata“ (1906)
Esė rinkiniai
- Die Religion der Zukunft („Nākotnes reliģija“, 1894)
Romanai
- Psichologinis romanas „Rīga“ (1907)
Prozos kūriniai
- „Sirdis starp sirdīm“ (1900)
- „Dzīves straumē“ (1902)
- „Dzīve un sapņi“ (1904)
- „Zelta adata“ (1906)
Šaltiniai
