Jagnobai (sav. йағнобӣ) – iranėnų tauta, gyvenanti Tadžikistane. Seniau gyveno Jagnobo upės ir jo intako Kulio slėnyje šiaurės Tadžikistane, Sogdo provincijos pietuose. 1970–1971 m. jie prievartiniu būdu buvo perkelti į Zafarabodo rajoną (Sogdo provincija, iš visų pusių apsuptas Uzbekistano) ir Varzobo rajoną (į šiaurės vakarus nuo Dušanbės). Ten jie buvo perkelti, nes trūko darbo jėgos medvilnės plantacijose. Vėliau dalis grįžo į gimtinę, dalis persikėlė į Dušanbę. Populiacija nežinoma (spėjama tarp 5–15 tūkst.). Vartoja iranėnų grupei, rytų iranėnų šakai priklausančią jagnobų kalbą, kuri laikoma senosios sogdų kalbos, I tūkstm. pr. vartotos Vidurinėje Azijoje, palikuone. Taip pat kalba tadžikiškai. Tikintieji – musulmonai sunitai.
Jagnobų gyvenamos sritys
Verčiasi daugiausia žemdirbyste (seniau paprastai augino miežius, kviečius, žirnius) bei gyvulininkyste (ožkos, avys, galvijai, asilai). Tradiciniai amatai – audimas, veltinių kilimų iš avies vilnos (košmos) dirbimas, keramika.
Tradiciškai vyravo patriarchaliniai santykiai, kalymo paprotys, poligamija. Susidarė tautinė inteligentija. XX a., ypač po perkraustymų, sumišo su tadžikais.[3]
