Jadvyga Malūkaitė-Petkevičienė (1928 m. kovo 6 d. Daukšiuose, Mosėdžio valsčiuje – 2015 m. vasario 22 d.[1]) – Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvė, pokariu buvusi partizanė, Sąjūdžio Šiaulių skyriaus aktyvistė, viena iš pasirašiusiųjų 45 pabaltijiečių memorandumą.
Biografija
Mokėsi Mosėdyje, vėliau Skuodo gimnazijoje. Karui einant į pabaigą, baigė aštuonių mėnesių medicinos kursus, dirbo ligoninėje.[2] 1945 m. įsijungė į partizaninį judėjimą, buvo ryšininkė, vėliau - partizanė. 1950 m. legalizavosi, ėmė dirbti pradinių klasių mokytoja. 1951 m. ištremta į Sibirą.,
Iš Sibiro grįžusi į Lietuvą kartu su vyru Jonu Petkevičiumi dalyvavo pasyviojoje rezistencijoje, platino pogrindinę spaudą, rinko parašus po protestų peticijomis. 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą, vyko į Latviją ir ten kreipimąsi pasirašyti pakvietė pažįstamą disidentą Ivarą Žukovskį, o šis surinko kitus latvių parašus.
Aktyviai talkino Lietuvos Helsinkio grupei, bendravo su kitais lietuvių ir rusų disidentais, įskaitant Andrejų Sacharovą, Sergejumi Kovaliovu. 1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo demonstracijoje prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.[3] Atgimimo metais prisidėjo prie Sąjūdžio Šiaulių skyriaus kūrimo.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę parašė ir 1993 m. išleido atsiminimus „Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai“, savo pačiomis lėšomis pastatė paminklą gimtųjų Daukšių kapinaitėse palaidotiems rezistentams. Sausio 13-osios brolijos narė.
Mirė 2015 m. vasario 22 d.
2012 m. Romualdas Beniušis į Lietuvą atvykusiam garsiam rusų disidentui Sergejui Kovaliovui įteikė 1975 m. darytas nuotraukas, kurioje yra Lietuvos, Rusijos ir Estijos disidentai, įskaitant Jadvygą Petkevičienę.[4]
Šaltiniai
