Ivatės pramonė labiausiai susikoncentravus aplink Morioką, kur esti komunikacijų pramonė.
Kultūra
Iš visų legendų, aiškinančių Ivatės pavadinimo kilmę, geriausiai žinoma pasaka „Oni no tegata“, susijusi su Micuiši šventykla Moriokoje, (Micuiši, verčiant iš japonų kalbos, reiškia trys akmenys) kuri, kaip teigiama, buvo sunaikinta išsiveržusio Ivatės ugnikalnio. Pagal legendą, buvo velnias, kuris kankindavo ir užpuldinėdavo vietinius žmones. Kai žmonės ėmė melstis Micuišio dvasioms apsaugos, velnias tučtuojau buvo surakintas prie akmenų ir turėjo duoti priesaiką, kad niekada nebepuldinės žmonių. Kaip pažado įrodymą, velnias turėjo palikti rankos atspaudą ant vieno iš akmenų. Tokiu būdu ir buvo pavadinta vietovė Ivate (Iwate), kas pažodžiui reiškia „akmeninė ranka“. Net ir dabar sakoma, kad po lietaus galima pamatyti velnio rankos antspaudą.
Žymūs žmonės
Kendžis Mijadzava, japonų poetas ir rašytojas, šioje prefektūroje gimė ir nugyveno didžiąją dalį savo gyvenimo. Taip pat čia buvo apsilankęs ir žymusis japonų poetas Macuo Bašo, kuris ir aprašė dideliame kūrinyje, pavadintame „Oku no Hosomichi“. Poetą ypač sužavėjo Hiraidzumis.
