Istorinis romanas – romano tipas; jam priklauso romanai, kuriuose vaizduojami istoriniai asmenys ar įvykiai. Klasikinį istorinio romano modelį sukūrė škotų rašytojas Valteris Skotas.[1]
Stilius ir temos
Meninio poveikio siekiama išmonę derinant su istorine tiesa. Susiformavo romantizmo laikotarpiu, pradininkas – škotų ir anglų rašytojas V. Skotas. Istoriniame romane paprastai parodomi būdingi istoriniai epochos bruožai, perteikiamas jos koloritas, problemos ir realijos, atskleidžiamas istorinės asmenybes santykis su epocha, sukuriama apibendrinta istorinio proceso vizija. Kai autoriui mažai rūpi istorinė tiesa, o praeities atributai sudaro tik foną intriguojantiems veikėjų nuotykiams pavaizduoti, priartėja prie nuotykių arba detektyvinio romano. Siekdami istorinio epochos paveikslo autentiškumo, autoriai dažnai į vaizdų sistemą įjungia dokumentiką, istorinių asmenybių biografijų faktus, istorinių įvykių liudininkų pasakojimus. Kartais istorinės asmenybės, istoriniai įvykiai yra sąlyginė priemonė gyv. meto vaizdams kurti; tuo atveju ribojasi su filosofiniu, psichologiniu ar kitais romano tipais.
Šaltiniai
