Irena Kostkevičiūtė (1927 m. rugsėjo 17 d. Kaunas – 2007 m. liepos 20 d. Vilnius. Palaidota Rasų kapinėse) – Lietuvos literatūros ir meno tyrinėtoja. humanitarinių mokslų daktarė.

1951 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1953 m. filologijos mokslų kandidatė.

Nuo 1954 Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1957 m. docentė. Sovietiniams ideologams pradėjus kovą su vadinamosiomis nemarksistinėmis tendencijomis lietuvių literatūros katedroje 1961 iš Vilniaus universiteto pašalinta. 1968–1983 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje.

Literatūros ir vaizduojamojo meno tyrinėjimams būdingas kūrėjo asmenybės atskleidimas, interpretacijoms – platus kultūrinis kontekstas. Literatūros kritikos straipsniuose sukūrė V. Mykolaičio-Putino, I. Simonaitytės, J. Baltušio, M. Sluckio literatūrinius portretus, nepaisydama ideologinio spaudimo tyrinėjo meninės įtaigos, intelektualumo, stiliaus problemas. Parašė straipsnių dailės parodų katalogams. Parengė V. Mykolaičio-Putino straipsnių rinkinius, poezijos rinkinius (2004 m.), parašė jiems komentarus. Sukūrė scenarijų dokumentiniams filmams apie lietuvių menininkus.^[1] Vinco Mykolaičio-Putino kultūros paramos fondo steigėja ir organizatorė.

• Kritinis realizmas lietuvių prozoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, studija, 1956 m.
• Literatūros dienovidžiai, 1964 m.
• Vincas Svirskis, 1966 m.
• Justinas Vienožinskis: Straipsniai, dokumentai, laukai, amžininkų atsiminimai, 1970 m.
• XX a. lietuvių dailės istorija: 1900-1940, 2 t. 1982-1983 m.
• Jonas Švažas, 1985 m.
• XX a. lietuvių dailės istorija t. 3 Lietuvių tarybinė dailė: 1940-1960, viena autorių ir redaktorių, 1990 m.
• Atsiminimai apie Vincą Mykolaitį-Putiną, viena autorių, 1992 m.
• Žmogus Vytauto Kašubos kūryboje, 1997 m., lietuvių ir anglų k.

• 1995 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

• Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra 1940–2000 m., Vilnius, 2002 m.