Indulgencija (lot.indulgentia 'atlaidumas, malonė') – Romos katalikų bausmės už nuodėmę atleidimas, patvirtinamas bažnyčios išduotu raštu.
Kurį laiką ji buvo perkama arba gaunama už nuopelnus bažnyčiai. XII-XIII a. indulgencijų pardavinėjimas tapo vienu pagrindinių katalikų bažnyčios ir dvasininkų pajamų šaltinių. Indulgencijų pardavinėjimo praktika tapo vienu pagrindinių Katalikų bažnyčios kritikos objektų prasidėjus Reformacijai.
Popiežius Pijus V1567 metais uždraudė susieti indulgenciją su bet kokiu finansiniu aktu, netgi su išmaldos davimu. Be to, jokia nuodėmė negali būti atleista anksčiau nei ji buvo padaryta.