Iljimanis (isp.Illimani; iš aimarų k. – „auksinis erelis“) – Andų viršukalnė vakarų Bolivijoje, Realio Kordiljeroje.[1] Aukštis 6438 m.[2] Tai antras pagal aukštį šalies kalnas, nusileidžiantis tik Sachamai. Iljimanis stūksto rytiniame Altiplano pakraštyje, šiek tiek į pietus nuo La Paso. Kalno viršūnę dengia ledynas, sniego riba driekiasi 4983 m aukštyje. Turi 4 viršūnes, pati aukščiausia pietinė (Nevado Illimani).
Iljimanis susidarė kainozojaus eroje, iš granodiorito uolienų. Kalnas puikiai matomas iš La Paso ir yra vienas pagrindinių šalies simbolių.
1877 m. į Iljimanį įkopti bandė C. Wiener, J. de Grumkow ir J. C. Ocampo ekspedicija. Jie pačios viršūnės nepasiekė, tačiau pasiekė mažesnę pietrytinę viršūnę. Į pačią kalno viršūnę 1898 m. pirmoji užlipo britų – šveicarų (William Martin Conway, A. Maquignaz, L. Pellissier) ekspedicija. Jie ~6000 m aukštyje atrado aimarų virvę, todėl tikėtina, kad į Iljimanį buvo įkopta anksčiau.
