Ili-išmanis

Ili-išmanis (𒉌𒉌𒅖𒈠𒉌 i3-li2-isz-ma-ni) – Elamo valdovas, valdęs apie 2200 m. pr. m. e. Šio valdovo vardas grynai akadiškas; Ili-išmanio valdymas sutapo su Akado imperijos valdovų Naram-Sino ir (arba) Šar-Kali-Šario valdymu (tikriausiai buvo jų vasalas).[1][2] Apie tai, kad Ili-išmanis nebuvo nepriklausomas valdovas, liudija jo titulas – „karinis valdytojas“ (akadų k. Šakkanakku, šumerų k. GIR.NITA).[3] Prieš tapdamas Šakkanakku, Ili-išmanis buvo raštininkas (viena iš trijų svarbiausių pareigybių Elame).[4]

Ili-išmanio pirmtakas veikiausiai buvo Epirmupis.[5] Po Ili-išmanio, nusilpus Akado imperijai, valdžią Elame susigąžino vietiniai Avano dinastijos valdovai.[6]

Kirvio fragmentas

Aptiktas Ili-išmanio dedikuotas kirvio fragmentas.[7][8] Ant jo įrašyta:

𒉌𒉌𒅖𒈠𒉌 𒁾𒊬 𒄊𒀴 𒈠𒋾 𒉏𒆠

"i3-li2-isz-ma-ni / dub-sar / szagina / ma-ti / elam{ki}
„Ili-išmanis, Elamo žemės raštininkas, karinis valdytojas (šakkanakku).“

    —Ili-išmanio įrašas. Luvras, Sb 14243.[9][10][11]

Antspaudo įrašas

Lagaše aptiktas antspaudas, ant kurio įrašyta: „Ili-išmanis, Sūzų valdytojas (ensis)“ (𒉌𒉌𒅖𒈠𒉌 𒑐𒋼𒋛 𒈹𒂞𒆠 Ili-išmani ensi ŠuŠanki).[12]

  • Kirvio geležtė su įrašu
    Kirvio geležtė su įrašu
  • Lagaše aptiktas antspaudas
    Lagaše aptiktas antspaudas

Šaltiniai

  1. ↑ Álvarez-Mon, Javier (2020). The Art of Elam CA. 4200–525 BC (anglų). Routledge. p. 216. ISBN 978-1-000-03485-1.
  2. ↑ Potts, D. T. (2016). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State (anglų). Cambridge University Press. p. 100. ISBN 978-1-107-09469-7.
  3. ↑ Potts, D. T. (2016). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State (anglų). Cambridge University Press. p. 100. ISBN 978-1-107-09469-7.
  4. ↑ „Journal asiatique“ (prancūzų). Société asiatique. 1979. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  5. ↑ Potts, D. T. (2016). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State (anglų). Cambridge University Press. p. 97. ISBN 978-1-107-09469-7.
  6. ↑ Foster, Benjamin R. (2015). The Age of Agade: Inventing Empire in Ancient Mesopotamia (anglų). Routledge. p. 274. ISBN 978-1-317-41552-7.
  7. ↑ Álvarez-Mon, Javier (2020). The Art of Elam CA. 4200–525 BC (anglų). Routledge. p. 148. ISBN 978-1-000-03485-1.
  8. ↑ „Site officiel du musée du Louvre“. cartelfr.louvre.fr.
  9. ↑ „CDLI-Archival View“. cdli.ucla.edu.
  10. ↑ „CDLI-Found Texts“. cdli.ucla.edu.
  11. ↑ Transcription and drawing in Lambert, Maurice (1979). „Journal asiatique“ (prancūzų). Société asiatique.: 13. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  12. ↑ „Journal asiatique“ (prancūzų). Société asiatique. 1979: 12–13. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)