Saloje gyvena 104 mln. žmonių (2017 m.)[1], 98 352 000 (1990 m.), 89 101 702 (1975 m.). Dauguma gyvena lygumose, ypač Kanto lygumoje, kur 25% gyventojų susitelkę Didžiajame Tokijuje. Šią zoną sudaro Tokijas, Jokohama, Kavasakis, Saitama ir Čiba. Daugiausiai pramonės sutelkta Honšiu pietinės pakrantės ruože nuo Tokijo į vakarus. Ten yra Kiotas, Osaka, Nagoja, Kobė, Hirošima ir kiti miestai.
Šiaurės vakariniame Honšiu krante ekonomika priklauso nuo žvejybos ir žemės ūkio. Nijigatos prefektūra svarbi ryžių auginimui. Kanto ir Nobio lygumose auginami ryžiai ir daržovės. Jamanašyje auginami vaisiai. Aomorį garsina obuoliai.
Honšiu yra apie 1300 km ilgio, plotis svyruoja nuo 50 iki 230 km. Plotas yra 227 962,59 km², tai sudaro 60 % Japonijos ploto ir yra didesnė už Didžiąją Britaniją. Salos plotas didinamas šiaurėje pilant kalnus į jūrą ir statant pylimus, bet kylantis jūros lygis panaikina pastangas. Honšiu turi 5450 km ilgio pakrantę. Per 2011 m. Sendajaus žemės drebėjimą sala pasislynė per 2,4 m[2].
Honšiu kalnuota, turi daug ugnikalnių. Šioje saloje teka ilgiausia Japonijoje upė – Šinanas (370 km), stūkso aukščiausia viršukalnė – ugnikalnis Fudzijama (3776 m), telkšo didžiausias Japonijos ežeras – Biva (673 km²).
Honšiu su kitomis salomis jungia tiltai ir tuneliai.
Šiauriausias salos taškas yra Šimokitos pusiasalisOmoje. Piečiausia vieta yra Kurės pusiasalis Kušimote. Ryčiausias taškas yra Todogasakis Mijako mieste, o į vakarus labiausiai nutolusi Bišanohana Šimonosekyje.