Arabų pasaulio regionas
Hidžazas (الحجاز)
|
|
|
| Vieta
|
Vakarų Arabija
|
| Dialektas
|
Hidžazi
|
| Svarbiausi miestai
|
Džida, Meka, Medina
|
|
|
Hidžazas (arab. الحجاز al-Ḥiǧāz) – istorinis Arabijos regionas, to paties pavadinimo provincija Saudo Arabijos vakaruose. Išvertus iš arabų kalbos, pavadinimas reiškia "riba"[1]. Jis yra tarp Tihamaho ir Nedžo regionų.
Geografija
Regiono plotas yra apie 300 000 km² ir apima šiaurės vakarinę Arabijos pusiasalio dalį iki Jemeno kalnų, o naujesniais laikais dažnai ir iki Asiro.
Hidžazas - kalnuota teritorija, kurios didžiumą užima Saravato kalnai.
Istorija
Hidžazas yra pats svarbiausias istoriškai Arabijos regionas.
Šiaurinė regiono dalis priklausė romėnų Arabijos provincijai.[2]
VII a. čia susiformavo islamas, Mahometas padėjo pamatus Kalifatui.
Nuo 1517 m. priklausė Osmanų imperijai. 1916 m. formaliai tampa nepriklausoma Hidžazo karalyste, kol 1925 m. Abdul Azizas ibn Saudas iš Nedžo užkariavo, ir Hidžazas 1932 m. tapo Saudo Arabijos dalimi su sostine Meka.
Kultūra ir identitetas
Vietiniai žmonės yra arabai, kurie puoselėja gana savitą identitetą bei kultūrą. Jų dialektas vadinamas hidžazi, jie dėvi nacionalinius rūbus.
Miestai
Nuorodos
