Hermo Ganytojas (lot.Pastor) – ankstyvosios krikščionybės veikalas, kuriame surašyti pamokymai, priesakai ir paraginimai. Toks pavadinimas duotas pagal jame minimą angelą, apsireiškiantį kaip ganytojas (kitaip tariant, piemuo).[1]
Pats autorius kūrinyje skelbiasi esąs Hermas, tačiau kas iš tiesų šį tekstą parašė, neaišku.[1] Autorius nurodo, kad jo amžininkas – Klemensas Romietis. Hermas sakosi buvęs vergas, paskui išlaisvintas, praturtėjęs, vėliau tą turtą praradęs, atgailavęs už nuodėmes.[2]Origenas manė, kad tai tas pats Hermas, paminėtas apaštalo Pauliaus Laiške romiečiams (16, 14). Vadovaujantis Muratorio fragmento tvirtinimu, jog Hermas esąs popiežiaus Pijaus I brolis, keliama versija, kad „Ganytojas“ sukurtas maždaug 145 m. e. m. Romoje (originalo kalba – graikų).[1] Įtrauktas į Sinajaus kodeksą (Codex Sinaiticus).[3] Dabartinius laikus taip pat pasiekė rankraščiai lotynų kalba,[1]Gezo raštu, esama fragmentų koptų ir persų kalbomis.[2] Pavyko atkurti didžiumą teksto (apytikriai 90 %).[1]
Savo pavidalu kūrinys panašus į apokalipsę.[1] Autoriui rūpi ne teologiniai, o doroviniai klausimai.[2] „Ganytojas“ susideda iš trijų knygų. Pirmoji pasižymi moraliniu pobūdžiu, išdėstytos 5 vizijos, kuriose pabrėžiama atgailos neišvengiamybė, krikščioniško gyvenimo reikšmė Bažnyčiai. Antrojoje gvildenama 12 priesakų, iš kurių susideda krikščioniško gyvenimo pagrindas. Trečiojoje esama krikščionims skirtų alegorinių pamokymų, paraginimų.[1]
↑Aland, Kurt; Barbara Aland (1995). The Text of the New Testament: An Introduction to the Critical Editions and to the Theory and Practice of Modern Textual Criticism, trans. Erroll F. Rhodes. Grand Rapids, Michigan: William B. Eerdmans Publishing Company. p. 107. ISBN978-0-8028-4098-1.