Turėjo du brolius Albertą Geringą ir Karlą Ernstą Geringą, bei dvi seseris Olga Teresę Sofiją Gering ir Paula Elizabet Roza Gering.[4]
Pirmuosius trejus gyvenimo metus praleido motinos draugo namuose, nes Geringo tėvas buvo Namibijoje.[3] Nuo 1901 m. gyveno savo krikštatėvio Hermano von Epenšteino, su kuriuo jo motina turėjo romaną, dvare.[5] Lankė mokyklas Fiurte ir Ansbache. Žaidimai, kuriuos jis žaidė vaikystėje, visada buvo apie karą.[6]
1905 m. įstojo į karo mokyklą Karlsrūhėje. 1912 m. išlaikė abitūrą ir karininko egzaminą. Tada išvyko į Bavarijos Princo Vilhelmo pulką (112-oji pėstininkų divizija) Miulūze.[7]
Pirmasis pasaulinis karas
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pėstininkų leitenantu. 1915 m. dėl reumato atsigulė į ligoninė.[8] Draugas Bruno Loerzeras paskatino prisijungti prie oro pajėgų. Prancūzijoje įvykdęs žvalgybos užduotį, 1915 m. apdovanotas Didžiuoju Geležinio Kryžiaus kryžiumi.[9] 1916 m. išmoko pilotuoti lėktuvą. 1916 m. kovo 14 d. numušė pirmąjį bombonešį. 1917 m. tapo 27-osios eskadrilės grupės vadu.[9] 1918 m. numušė 19-ąjį lėktuvą, jam įteiktas Pour le Mérite ordinas, aukščiausias oro pajėgų apdovanojimas tuometinėje Vokietijoje.[8] Po Manfredo von Richthofeno mirties tapo eskadrono „Raudonasis baronas“ vadu.[9]
1943 m., 50-ies metų jubiliejaus proga, surengė prašmatnią puotą.[9] 1945 m. balandžio 20 d., pasakęs kad turi svarbių reikalų Pietų Vokietijoje,[15] iš Hitlerio gimtadienio išvyko į Berchtesgadeną.[16] Iš Berchtesgadeno telegrafavo Hitleriui į Berlyną, paklausė apie valstybės reikalų perėmimą.[9] Karui baigiantis, ėmė kalbėtis su sąjungininkais. Todėl Hitleris Geringą įkalinti. Geringas kreipėsi į amerikiečius.[12]
1945 m. balandžio 29 d. Hitlerio iš visų pareigų ir partijos nušalintas, įsakytas suimti. Hitleris tai užrašė testamente.[17]
Po karo
1945 m. gegužės 9 d. Bavarijoje pasidavė.
1945 m. lapkričio 20 d. prasidėjo Niurnbergo tribunolas. 1946 m. kovo 18 d. Geringą apklausė sąjungininkai.[18] Įkalintas Niurnberge; buvo trečias svarbiausias nacių pareigūnas, teisiamas Niurnberge. Aukštesnius laipsnius turėjo tik Reicho prezidentas (buvęs grosadmirolas) Karlas Denicas ir buvęs fiurerio pavaduotojas Rudolfas Hesas.
1946 m. spalio 1 d. tribunolo nuteistas pakarti. Likus 3 valandoms iki egzekucijos nusinuodijo prakandęs stiklinę kalio cianido kapsulę. Kaip ją gavo ir kiek laiko ją slėpė, neaišku. Teigta, kad ją padovanojo amerikiečių kareivis, įsimylėjęs Geringą pažįstančią vokietę.[19][20]
