Henri Pittier nacionalinis parkas (isp. Parque nacional Henri Pittier) – saugoma teritorija Venesuelos šiaurėje, Argavos ir Karabobo valstijose. Tai seniausias nacionalinis parkas šalyje. Jis įsteigtas 1937 m. vasario 13 d. prezidento Eleasaro Lopeso Kontreraso dekretu ir pradžioje vadintas Rančo Grandės (Rancho Grande) vardu. 1953 m. nacionalinis parkas pervadintas šveicarų gamtininko, geografo Anri Pitijė (Henri Pittier), 1917 m. tyrinėjusio šią teritoriją, garbei.
Parkas apima Andų kalnų grandinę – Pakrantės Kordiljerą, apaugusią daugiausia tropinėmis džiunglėmis. Čia yra vaizdingų krioklių, viršukalnių, o Karibų jūros pakrantėje driekiasi smėlingi paplūdimiai. Parko teritorijoje ištakas gauna daug svarbių upių, kurių vandenys naudojami aplinkinių didmiesčių reikmėms. Parko džiunglėse auga ~150 skirtingų medžių rūšių, gausu orchidėjų, bromelijų ir kitų epifitų. Čia užfiksuotos 582 paukščių (pvz., sakalas keleivis, šelmeninė kregždė, harpija, čačalaka, mažoji karingoji ara, kardinolas, šalmuotasis gokas ir kt.), 140 žinduolių (tapyras, tripirštis tinginys, mažoji skruzdėda, brazilinė ūdra, puma, ocelotas ir kt.), 97 roplių (smailiasnukis krokodilas, jūriniai vėžliai, barškuolės ir kt.), 38 varliagyvių rūšys ir milijonai vabzdžių rūšių.
Veikia Rančo Grandės biologinė stotis.
-
Krioklys
-
-
Okumarės paplūdimys
-
Okumarės užutėkis
