Heliocentrizmas (sen. gr.Helios – „Saulė“ + kentron – „centras“) – Saulės sistemos astronomijoje sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę.
Istorija
Idėją apie tai, kad Saulė gali būti centras, aplink kurį sukasi Žemė, III a. pr. m. e. pateikė graikų astronomas ir matematikas Aristarchas Samietis. Vėliau idėja nublanko, įsivyravo geocentrizmas, kol XVI a. Mikalojus Kopernikas įrodė, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Vadovaujantis M. Koperniko postulatais buvo suformuota heliocentrinė pasaulio sistema.[1]
