Helena Klark (angl. Helen Elizabeth Clark, g. 1950 m. vasario 26 d. Hamiltone, Naujoji Zelandija) – mokslinė agronomė, filosofijos daktarė, politinė veikėja, 1999–2008 m. Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė.[1]
Biografija
Baigė Epsomo mergaičių pagrindinę mokyklą Oklande ir 1974 m. Oklando universitetą. 1973–1974 m. studijavo politiką, 1976 m. gavo stipendiją postudijiniams darbams ir 1977–1981 m. dėstė universitete.
1978–1988 m. ir nuo 1989 m. Darbininkų (leiboristų) partijos (NZLP) narė. 1979–1981 m. Leiboristų jaunimo organizacijos tarybos pirmininkė, NZLP Oklando regiono tarybos vykdomojo komiteto narė. 1979–1984 m. Leiborisčių moterų tarybos sekretorė, NZLP Politinės tarybos narė.
1976, 1978, 1983 m. ir 1986 m. atstovavo partiją Socialistų Internacionalo (SI) ir Socialistinio moterų internacionalo (SIW) kongresuose. 1981 m. partijos atstovė Azijos ir Ramiojo vandenyno socialdemokratų organizacijos konferencijoje Sidnyje, Socialistų Internacionalo lyderių susirinkime Sidnyje.
1981–1987 m. parlamento narė, Užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininkė, Nusiginklavimo ir armijos kontrolės komiteto pirmininkė, Valstybės valdymo ypatingojo komiteto narė.
1987–1989 m. Gyvenamųjų namų statybos ministrė, 1989 m. sveikatos ministrė, darbo ministrė, ministro pirmininko pavaduotoja, Lygių galimybių komiteto pirmininkė.
Partijai pralaimėjus rinkimus 1990–1993 m. buvo opozicijos lyderio pavaduotoja, 1993–1999 m. lyderė.
1998 m. išrinkta Naujosios Zelandijos darbininkų partijos pirmininke. Jos vadovaujama partija per trumpą laiką tapo šalies politine lydere. Nuo 1999 m. gruodžio 5 d., kai pavyko sudaryti koaliciją su Aljanso partija, Helena Klark yra Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė, 1999–2002 m. kartu ir Meno, kultūros bei muziejų ministrė. 2002 m. koalicijai subyrėjus, H. Klark, kaip aiški šalies lyderė, sudarė koaliciją su Naujosios Zelandijos progresyvia partija ir vėl suformavo vyriausybę. Po 2005 m. rinkimų, kai leiboristai 120 vietų parlamente gavo 50 vietų, buvo suformuota trečioji H. Klark vyriausybė.
Jai pavyko pasiekti, kad iki minimumo sumažėtų nedarbas šalyje, o Naujoji Zelandija taptų išvystytos pramonės šalimi. 2002 m. ji paskelbė, kad Naujoji Zelandija privalo tapti respublika ir atsikratyti bet kokių sąsajų su Didžiąja Britanija.[2]
Vyras Peteris Deividas (Peter Davis) yra Oklando universiteto medicininės sociologijos profesorius.
Nuorodos
Šaltiniai