Heistingsas angl. Hastings
Miesto centras 2005 m.
Heistingsas 50°51′15″ š. pl. 0°34′25″ v. ilg. / 50.85417°š. pl. 0.57361°r. ilg. / 50.85417; 0.57361 (Heistingsas)
Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė	Jungtinė Karalystė
Šalis	Anglija
Grafystė	Rytų Saseksas
Gyventojų (2011)	90 300
Plotas	29,72 km²
Tankumas (2011)	3 038 žm./km²
Tinklalapis	Hastings Borough Council
Vikiteka	Heistingsas

Heistingsas (angl. Hastings) – Jungtinės karalystės miestas Rytų Sasekso grafystėje prie Lamanšo sąsiaurio. Miestas yra už 39 km į rytus nuo Rytų Sasekso grafystės centro Luisas, 85 km nuo Londono ir pagal 2011 gyventojų surašymą turi 90 300 gyventojų.^[1].

Heistingse vyrauja jūrinis klimatas: vėsios vasaros ir švelnios žiemos. Heistingsas būdamas rytiniame Anglijos pakraštyje turi daugiausia saulėtų dienų per metus Jungtinėje Karalystėje: vidutiniškai per metus 1730 val. Kritulių iškrenta vidutiniškai 736 mm per metus. Aukščiausia temperatūra užfiksuota 2006 m. liepą buvo 33,2 °C, žemiausioji -9,8 °C 1987 m. sausio mėn. Vidutinė rugpjūčio mėn. temperatūra svyruoja nuo 14,0 °C iki 20,6 °C, o vasario mėn nuo 2,7 °C iki 7,3 °C.

Heistingsas žinomas nuo normanų įsiveržimo į Angliją laikų, kaip vienas iš penkių viduramžiais sąsiauryje buvusių uostų. Ilgus amžius Heistingsas buvo svarbus žvejybos uostas, nors dabar žvejyba yra smarkiai sumažėjusi, tačiau vis dar turi Anglijoje didžiausią ištraukiamų į krantą žvejybos laivų laivyną. Nuo 1760 metų miestas tapo mineralinių vandenų kurortu, o nutiesus geležinkelį – pajūrio kurortu.

Pirmą kartą miestas paminėtas VIII a. pabaigoje kaip Heistingas. Miesto pavadinimas siejamas su senos anglų genties vardu Haestingas, reiškiančiu „Haesto žmonės“. Apie tai, kad dar priešistoriniais laikais miesto vietoje būta gyvenvietės, liudija rastos strėlės su titnaginiais antgaliais ir bronzos amžiaus ginklai. Manoma, kad kai romėnai 55 ir 54 m. pr. m. e. įsiveržė į pietinę Angliją, čia jau buvo įkurtas uostas. Tuo metu romėnai pradėjo išgauti geležį iš geležies rūdos šalia miesto esančiame Veldeno uolyne ir uostas jiems buvo reikalingas. Romėnams palikus miestą, jis ėmė merdėti. Uostas buvo apleistas: Rytų Sasekso pakrantė visada kentėjo nuo grėsmingų audrų, kurios ardė pakrantę, tad ilgainiui uostas atsidūrė po vandeniu.

Nuo VI a. iki 771 m. Heistingso teritorija priklausė Haestingo genčiai, kuri laikė save nepriklausoma karalyste nuo aplinkinių Rytų Sasekso ir Kento karalysčių ir bandė išlaikyti savo kultūrinį identitetą iki XI a.^[2] Tačiau 771 m. Mersijos karalius Ofa įsiveržė į Pietinę Angliją ir netoli Heistingso sumušė Haestingo genties kariuomenę, taip užbaigdamas Haestingo karalystės egzistavimą.

Normanų užkariavimų pradžioje 1066 spalio 14 d. įvyko Heistingso mūšis, kuris svarbus Anglijos istorijoje. Nors Normanai išsilaipino pakrantėje tarp Heistingso ir Istborno ir mūšis vyko už 13 km, manoma, kad normanų stovyklavietė buvo miesto pakraštyje, kur buvo pakankamai vietos. Mūšyje Vilhelmas I Užkariautojas nugalėjo paskutinį saksų karalių Haroldą II ir vėliau pats karūnavosi Anglijos karaliumi.

Vilhelmas I liepė 1067 m. pastatyti mūrinę Heistingso pilį, kaip manoma, panaudojant buvusios saksų pilies įtvirtinimus.

Vėliau karalius Jonas Bežemis 1216 m. liepė ją dalinai nugriauti, kadangi ją valdantys kunigaikščiai jo nepalaikė. 1287 m. prastas oras sukėlė didžiausius potvynius ir tikriausiai sunaikino didžiąją dalį senamiesčio. Tai buvo dešimtmečius vykusių audrų kulminacija: nuo 1236 m. ir ypatingai didelių audrų 1250 ir 1252 m., kurių metų Heistingsas buvo smarkiai nuniokotas. Kai pasikeitė kranto linija, dalis pilies nugriuvo. 1308 m. Eduardas II dalinai atstatė pilį. 1331 m. Eduardas III dėl to, kad pilis prarado karinę reikšmę ir reikalavo daug lėšų atstatymui, leido joje apsigyventi vienuoliams, kurie ten išbuvo iki 1546 m. 1339  ir 1377 m. miestą sudegino prancūzai.

Miesto gyvenimas visada buvo susijęs su jūra ir uostu. Heistingso uostui trūko natūralaus molo, kuris apsaugotų laivus nuo atviros jūros bangų. Keletas bandymų pastatyti dirbtinę užkardą baigėsi nesėkme, įsiaudrinusi jūra sunaikindavo žmonių statinius.

1595 m. buvo bandoma pastatyti molą iš didelių akmenų, bet 1596 m pabaigoje audros jį nuplovė, dar buvo bandoma pastatyti medinę užtvarą, bet 1597 m. lapkritį audra ir ją sugriovė.

1611 ir 1621 m. buvo bandoma ją pataisyti, bet darbai sustojo, nes pritrūko lėšų. 1656 m. audra uosto molą galutinai sugriovė ir jo nebuvo bandoma atstatyti iki 1896 m.^[3]

Paskutinis bandymas pastatyti didžiulį, į jūrą išsikišusį molą 1897 m. irgi nepavyko – šį kartą todėl, kad jam pabaigti pristigo pinigų. O Antrojo pasaulinio karo metu ji buvo dalinai susprogdinta, tam, kad ja negalėtų pasinaudoti nacistinė Vokietija, jei bandytų įsiveržti į Angliją.

Nuo pakrantės kalvų dar ir šiandien galima matyti tą nebaigtą statinį, primenantį į jūrą ištiestą ranką. Žvejybiniai laivai iki šiol laikomi ištraukti į krantą.

Heistingso miestas minimas 1086 m. surašymuose, kur jam priskirta ir aplink esanti teritorija Rytų Sasekso grafystėje. Miestą valdė valdytojas. Vėliau, pagal Elžbietos I 1589 m. nurodymą, valdytojas buvo pakeistas meru.

1618 m. mieste įvyko didelis gaisras, po kurio buvo uždrausta dengti namus šiaudiniais stogais. Miestas buvo nedidelis, uostas merdėjo.

Kaip ir kiti pakrantės miestai Heistingsas ženkliai išaugo, kai buvo sujungtas geležinkeliu su kitais miestais ir kai Viktorijos laikais paplito mada atostogauti pajūryje. Gyventojų skaičius pradėjo augti: 1801 m. Heistingse gyveno apie 3175 gyventojai, o 1831 m. jau viršijo dešimt tūkstančių. Gyventojų ir toliau daugėjo: 1891 m. jau buvo beveik 60 000, o 2011 m. surašymo duomenimis – 90 300 gyventojų.

Senamiestis yra išsidėstęs slėnyje tarp Vakarinės kalvos, ant kurios stovi pilies griuvėsiai ir Rytinės kalvos. Nuo karalienės Viktorijos laikų miestas plėtėsi į vakarus ir šiaurę. 1875 m., prie Heistingso buvo prijungta St. Leonards-on-Sea gyvenvietė ^[4].

Senamiestyje yra daug siaurų gatvelių. Senamiesčio architektūra apima laikotarpį tarp viduramžių ir Viktorijos laikų. Vienas iš seniausių pastatų – teismo pastatas. Prie senųjų pastatų priskiriamas Senamiesčio merijos pastatas, kuriame dabar įsikūręs muziejus.

Iki turizmo išvystymo mieste žvejyba buvo svarbiausia veikla Heistingse. Į krantą ištraukiamų nedidelių žvejybos laivų laivynas Stade prieplaukoje lieka didžiausiu Anglijoje. Šis laivynas šalia Heistingso uolų laikomas mažiausiai 400, o gal ir 600 metų senumo. Tai susiję su šalia esančia žuvimi turtinga Rye įlanka.

Aplink miestą, jo pakraščiuose, išsidėstę: inžinerinės, automobilių remonto, statybos ir mažmeninės prekybos įmonės. Tačiau daugelis žmonių dirba sveikatos, aptarnavimo, mažmeninės prekybos ir švietimo srityse. Įmonės nedidelės: 85 % įmonių įdarbina ne daugiau, kaip po 10 darbuotojų. Nedarbo lygis neaukštas.

Heistingse vyksta daug kasmetinių festivalių ir karnavalų, kurių didžiausi yra Gegužės diena, Banko šventė, kasmetinis Senamiesčio Savaitės festivalis, vykstantis rugpjūčio pirmąją savaitę, Rugsėjo mėn. menų festivalis‚ Pakrantės srovės ir Jūros gėrybių bei vyno festivalis. Kiekvieną spalio mėn. 14 d. vyksta Hastingso laužų draugijos procesija su deglais ir po to laužo deginimas pajūryje, taip paminint 1555–1557 m. Luise Marijos Tudor valdymo metu sudegintus ant laužo 17-ka protestantų kankinių.^[5]

Mieste yra du teatrai: Baltosios uolos teatras ir „Stable“ teatras. Baltosios uolos teatras yra skirtas gastroliuojančių meno kolektyvų pasirodymui, pantonimam, komedijoms, šokiams ir muzikai. „Stable“ statomi daugiausia vietiniai kūriniai, be to, čia veikia menų parodų centras. „Phoenix“ menų centre, esančiame prie Viljamo Parkerio sporto kolegijos, taip pat statomos vietinės pjesės ir pristatomos mokyklose. Mieste yra du kino teatrai: priešais meriją yra nedidelis Odeono kinoteatras, o senamiestyje – „Electric Palace“ kinoteatras.

Heistingse yra keturi muziejai:

Mieste yra visa eilė muziejųː Heistingso muziejus ir meno galerija, senamiesčio muziejus, Heistingso žvejo muziejus, sudužusių laivų muziejus.

Heistingso muziejus ir meno galerija daugiausia rengia su miesto istorija susijusias parodas, kaip rašytojo ir gamtosaugininko Grėjaus Aulo (Grey Owl), gimusio Heistingse, bet 17-kos metų išvykusio į Kanadą^[6]darbus, škotų inžinieriaus ir išradėjo Džono Lougy Berdo (John Logie Baird) (elektromechaninės televizijos kūrėjo), kuris 1922–1924 m. gyveno Heistingse ir čia sukonstravo pirmąją televizijos transliavimo įrangą.^[7]

Senojo miesto merijos muziejus eksponuoja senamiesčio istoriją.

Žvejo muziejus, esantis buvusioje žvejų bažnyčioje, yra skirtas Heistingso žvejybos ir laivybos istorijai.

Sudužusių laivų muziejus eksponuoja laivų, sudužusių šalia Heistingso, liekanas.

Miesto senamiestyje 2012 m. buvo pastatyta Džervudo galerija, kurioje rodomi britų dailininkų darbai, taip pat rengiamos ir dailės parodos.^[8]

Mieste yra daug parkų, vienas iš populiariausių yra 1882 m. Velso princo ir princesės įkurtas Aleksandro parkas.

Mieste yra keturios vidurinės mokyklos ir „Sasekso kranto kolegija“, kuri ruošia: meno, verslo, statybos, sveikatos, aptarnavimo, mokymo vidurinės grandies specialistus. ^[9] bei Viljamo Parkerio sporto kolegija.

Mieste yra Braitono universiteto padalinys - Universitetinis centras, įkurtas 2003 m. Nuo to laiko jis išaugoː 2011 m. pagal 33 programas studijavo 700 studentų, tačiau 2016 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas, kad Braitono universitetas palieka Heistingsą, o aukštąjį mokslą toliau teiks Sasekso kolegija, įkurdama naują universitetinį centrą.^[10]

Nuo 1981 m. kiekvienais metais vyksta Heistingso pusės maratono varžybos, į kurias atvyksta bėgikai iš visos šalies.

„Hastings United“ futbolo klubas, įkurtas 1894 m., žaidžia regioninėje, pusiaumėgėjų, Istmiano lygos Premjer divizione. Mieste yra dar keletas futbolo klubų žaidžiančių Rytų Sasekso lygoje.

Mieste taip pat yra kriketo klubų, iš kurių didžiausias „Hastings Prior“. Viljamo Parkerio sporto kolegijos bazėse glaudžiasi Heistingso ir Bekshilis Bekshilio regbio klubai, Heistingso lengvosios atletikos klubas.

Nuo 1920 m. Heistingse vyksta Heistingso tarptautiniai Naujametiniai šachmatų turnyrai, kurie prasideda prieš Naujuosius metus ir baigiasi jau po jų. Apie tai, kad jie plačiai žinomi šachmatų pasaulyje, liudija tai, kad visi iki Gari Kasparovo, išskyrus Robertą Fišerį, pasaulio čempionai žaidė Heistingso turnyre: Emanuelis Laskeris (1895 m.), Chosė Raulis Kapablanka (1919, 1929/30, 1930/1 ir 1934/5 m.), Aleksandras Aliochinas(1922, 1925/6, 1933/4 ir 1936/7 m.), Maksas Euvė (1923/4, 1930/1, 1931/2, 1934/5, 1945/6 ir 1949/50 m.), Michailas Botvinikas (1934/35, 1961/2 ir 1966/7 m.), Michailas Talis (1963/4 m.), Tigranas Petrosianas (1977/8 m.), Borisas Spaskis(1965/6 m.), ir Anatolijus Karpovas (1971/2 m.).^[11]

• Heistingso savivaldybės svetainė
• Video apie Heistingsą, 1-a dalis
• Video apie Heistingsą 2-a dalis