Hasanas Ruhanis (Hassan Rouhani, pers.حسن روحانی), tikr. Hasanas Fereidunas, (Hassan Fereydoun, pers.حسن فریدون; g. 1948 m. lapkričio 12 d. Sorchėje, Semnano provincijoje) – Irano religinis, dvasinis ir valstybės veikėjas, politikas, šiitų teologas, 7–asis Irano prezidentas (2013–2021).
Ruhanis kariniame parade, surengtame atminti Irano-Irako karą, 2018 m.
Biografija
Ruhanis (tikr. Fereidunas) gimė 1948 m. lapkričio 12 d. Sorchės mieste netoli Semnano šiauriniame Irane. Jo tėvas buvo prieskonių parduotuvės savininkas Haj Asadollah Fereydoun. Nėra tiksliai žinoma, kada būsimasis politikas pasikeitė pavardę (ji reiškia „dvasinis“), bet maždaug 2013 m. prezidentinės kampanijos laikotarpio nuotraukose jau buvo vadinamas „Ruhaniu“.[1]
1960 m. Ruhanis pradėjo religijos studijas Sorchės seminarijoje. Dvasinį išsilavinimą įgijo seminarijoje Kume. 1968–1972 m. studijavo teisę Teherano universitete, kur įgijo bakalauro laipsnį. 1995 m. Glazgo Kaledonijos universitete (Škotija) apsigynė magistro darbą tema „Islamo įstatymų leidybos galia atsižvelgiant į Irano patirtį“. 1999 m. tame pačiame universitete įgijo viešosios teisės daktaro laipsnį (PhD).
Šeima
1968 m. vedė Sahebeh Erabi (g. 1954 m.). Šeimoje gimė penki vaikai. Turi tris seseris ir vieną jaunesnį brolį. Brolis - Huseinas Fereidunas, buvęs Irano prezidento specialusis pasiuntinys Irano branduolinės programos srityje. Šalies valdžios institucijų 2017 m. liepos mėn. prezidento brolis buvo sulaikytas įtariant jį finansiniais nusikaltimais.[2]
Politinė karjera
15-metis Ruhanis prisijungė prie islamo revoliucinio judėjimo. Po kelerių metų jis pradėjo keliauti po šalį, agituoti už ajatolą Chomeinį. Buvo ne kartą kalinamas už antivyriausybines kalbas, o po to buvo priverstas bėgti į Paryžių paskui Chomeinį. 1978 m. Irane prasidėjo Islamo revoliucija, nukreipta prieš šacho Pehlevio vykdytą šalies vesternizaciją, Chomeinis grįžo į Teheraną. Juo pasekė ir Ruhanis. Patekęs į medžlisą1980 m., ten praleido 20 metų – buvo pirmininko pavaduotoju, saugumo komiteto vadovu.
Jis buvo Ekspertų tarybos narys nuo 1999 m., Tikslingumo tarybos narys nuo 1991 m., Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos narys nuo 1989 m., Strateginių studijų centro vadovas nuo 1992 m. Būdamas Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos pirmininku, vedė derybas su Europos valstybėmis dėl Irano branduolinės programos.
2013 m. birželio 15 d. laimėjo pirmąjį Irano prezidento rinkimų turą ir gavo daugiau nei pusę balsų. 2017 m. gegužės 19 d. prezidento rinkimuose gavo apie 57 % balsų ir buvo perrinktas antrajai kadencijai. Rinkimus laimėjo su Nuosaikumo ir plėtros partija.
2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. Irane vyko plataus masto antivyriausybiniai protestai, tarp protestuotojų iškeltų šūkių skambėjo ir šūkis „Ruhaniui mirtis“.
