1819 m., tesulaukęs keturiolikos, paliko savo gimtąjį miestą ir našlę mamą, kuri dirbo skalbėja ir išvyko į Kopenhagą. Visas jo išsilavinimas buvo šešeri metai skaitymo ir rašymo įgūdžių, kuriuos gavo Odensės miesto labdaros mokykloje varguolių vaikams.
Hansui Kristianui Andersenui pasaulinę šlovę pelnė jo „Pasakos, pasektos vaikams“ (1835–1848). Danų batsiuvio sūnus, sulaukęs 14 metų, iškeliavo į Kopenhagą: ten teatre mokėsi dainavimo ir šokio.
Andersenas išgarsėjo romanu „Improvizatorius“ (1835 m.). Tais pačiais 1835 m. buvo išleista brošiūra „Pasakos, pasektos vaikams“, kurioje greta pasakos „Skiltuvas“ buvo dar trys.
Su humoru ir begale fantazijos jis iš pradžių kūrė vaikams; vėliau savo pasakojimą praturtino subtilia ironija bei gyvenimo išmintimi, todėl jo kūrinius vis labiau ėmė vertinti ir suaugusieji. Jo kūriniuose juntama stipri romantikos įtaka. Ryškiausi pavyzdžiai: „Karalaitė ant žirnio“, „Sniego Karalienė“, „Bjaurusis ančiukas“ bei „Naujieji karaliaus drabužiai“.
Lietuvoje pirmasis spektaklis H. K. Anderseno kūrinių motyvais („Sniego karalienė“) pasirodė dar 1931 m., o 1980 m. Lietuvos kino studija sukūrė filmą „Žaltvykslės“ (rež. G. Lukšas), 1994 m. Lietuvos televizija ekranizavo pasaką „Mergaitė su degtukais“ (rež. N. Indriūnaitė). Iš viso Respublikos teatruose pagal H. K. Anderseno pasakas pastatyta virš 50 vaidinimų.[2]
Hansas Christianas Andersenas ir Lietuva, straipsnių rinkinys („Rubinaičio“ žurnalo priedas) / sudarė Kęstutis Urba ISBN 9955-9740-1-X
Šaltiniai
↑Ieva Steponavičiūtė. Andersen Hans Christian (Hansas Kristianas Andersenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 484 psl.
