Hanibalas Hamlinas (angl. Hannibal Hamlin, 1809 m. rugpjūčio 27 d. – 1891 m. liepos 4 d.) – JAV teisininkas ir politikas, pirmosios JAV prezidento Abraomo Linkolno kadencijos metu (1861–1865 m.) ėjęs JAV viceprezidento pareigas.[1] Jis buvo pirmasis respublikonų viceprezidentas.
Hamlinas pradėjo savo politinę karjerą kaip demokratas Meino valstijos Atstovų rūmuose, o po to buvo du kartus išrinktas į Jungtinių Valstijų Atstovų rūmus, o vėliau – į Jungtinių Valstijų Senatą. Turėjo tvirtas abolicionistines pažiūras, dėl kurių 1856 metais jis paliko Demokratų partiją ir prisijungė prie naujai suformuotos Respublikonų partijos. 1860 metų JAV prezidento rinkimuose kartu su Abraomu Linkolnu pasiekė pergalę. Nors Hamlinas nebuvo artimas prezidento draugas, tačiau jis ištikimai rėmė pagrindinius Linkolno projektus, įskaitant ir Emancipacijos aktą.[1]
1864 m. rinkimuose Hamliną kaip kandidatą į viceprezidentus pakeitė pietų demokratas Endriu Džonsonas, pasirinktas, kad patrauktų į savo pusę pietų Sąjungos šalininkus. Baigęs kadenciją Hamlinas buvo išrinktas dar dviem kadencijoms Senate ir iki išėjimo į pensiją 1882 m. ėjo JAV ambasadoriaus Ispanijoje pareigas.[1]
Išnašos
