Halės-Vitenbergo Martino Liuterio universitetas (vok.Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg) – vienas seniausių Vokietijos universitetų Halėje ir Vitenberge, Saksonija-Anhaltas. Apie 18 600 studentų, 2400 dėstytojų.
Istorija
Vitenbergo universitetas Leucorea įsteigtas 1502 m., Halės universitetas – 1694 m. (steigėjas – Frydrichas I). Universitetai buvo žymūs švietimo reformų ir pietizmo centrai. 1817 m. Halės ir Vitenbergo universitetai sujungti į Jungtinį Frydrichų universitetą (Vereinigte Friedrichsuniversität), nuo 1933 m. Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetas.[1]
Struktūra
Teologijos fakultetas
Teisės ir Ekonomikos fakultetas
Medicinos fakultetas
Filosofijos fakultetas I, II, III
Gamtos mokslų ir matematikos fakultetas I, II, III
30 mokslo tyrimo institutų ir mokslinių centrų
Nacionalinė universitetinė biblioteka, įkurta 1696 m., didžiausia Saksonijos-Anhalto žemėje – 4,6 mln. tomų, iš jų – 16 000 rankraščių, 1600 inkunabulu. Bibliotekoje saugoma daug lituanistinės medžiagos – žodynų rankraščių, korektūrų su autorių pastabomis, vadinamoji Frankės fundacija.
Pirmoji Vokietijoje universitetinė klinika, įsteigta 1717 m.
Archeologijos muziejus
Vidurio Vokietijos žemių istorijos muziejus
Zoologijos muziejus
Botanikos sodas
Universitetas leidžia mokslinius leidinius: „Wissenschaftliche Zeitschrift der Martin-Luther-Universität“, „Scientia halensis“.
Lituanistika
1727-1740 m. universitete veikė Halės lietuvių kalbos seminaras. Iš to laiko universitete išliko vadinamoji Frankės fundacija – bibliotekos skyrius, kur saugoma lituanistinė medžiaga (žodynų rankraščiai, korektūros su autorių pastabomis).
Universitete XIX a. pradžioje buvo įkurta Kalbotyros katedra, kuri tyrinėjo ir baltų kalbas. 1833–1887 m. katedrai vadovavo A. F. Potas, jis iškėlė baltų kalbų reikšmę lyginamojoje kalbotyroje. 1895–1923 m. katedrai vadovavęs F. Bechtelis dėstė lietuvių kalbos gramatikos kursą, 1923–1937 m. vadovavo Francas Špechtas, jis tyrinėjo lietuvių kalbos tarmes, nagrinėjo indoeuropiečių protėvynės klausimus, suredagavo ir išleido A. Baranausko surinktus lietuvių kalbos tarmių tekstus „Lietuvių tarmės, surinktos A. Baranausko“ (Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski 2 t. 1920–1922 m.), K. Sirvydo „Punktus sakymų“ (1929 m.), užmezgė ryšius su lietuvių kalbininkais. 1957–1993 m. dėstė (ir lietuvių kalbą) Gertrūda Bense, kuri taip pat tyrė ir sistemino baltistikos palikimą universiteto bibliotekoje.
Tarptautinė vasaros akademija (2000 m. - 14. Internationale Sommerakademie)
Dalykinės ekonomikos kalbos kursas (Fachsprachenkurs Wirtschaft)
Parengiamasis kursas: Studijos Vokietijos aukštojoje mokykloje (Vorbereitungskurs: "Studium an einer deutschen Hochschule")
Šaltiniai
↑Halės-Vitenbergo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 714 psl.