Haitis arba Espanjola (Hispaniola) – sala Vest Indijoje, Didžiųjų Antilų salyne, į rytus nuo Kubos. Iš šiaurės skalaujama Atlanto vandenyno, iš pietų – Karibų jūros. Nuo Kubos skiria Pavėjinis sąsiauris, nuo Puerto Riko – Mono sąsiauris. Plotas – 77 000 km². Saloje yra dvi valstybės: Haitis (vakarinė salos dalis) ir Dominikos Respublika (rytinė salos dalis).

Sala sudaryta iš vulkaninių ir nuosėdinių uolienų. Paviršius horstinis, kyla 4 kalnagūbriai, skiriami plačių slėnių. Aukštis iki 3175 m (Duartės viršukalnė, aukščiausias Karibuose). Dažni žemės drebėjimai.^[1]

Šiaurės rytiniuose ir pietiniuose kalnų šlaituose, atsuktuose jūron, veši visžaliai ir mišrieji atogrąžų miškai. Vakaruose ir vidinėse srityse – lapus metančių medžių miškai ir krūmynai, aukštikalnėse – spygliuočių ir dygialapių medžių miškai.^[2]

Iki K. Kolumbo atvykimo 1492 m., salose gyveno indėnai aravakai ir salą vadino Kiskėja (Quisqueya). Ispanijos garbei K. Kolumbas salą pavadino Española.^[3] 1697 m. vakarinę salos dalį iš Ispanijos perėmė Prancūzija. XIX a. pradžioje ši dalis buvo pirmoji nepriklausomybę išsikovojusi šalis Lotynų Amerikoje. Rytinė dalis nuo Ispanijos atsiskyrė 1844 m., paskelbus nepriklausomą Dominikos Respubliką.

• 
  Aukščiausias Karibuose Salto de Chaldos krioklys, Dominikos Respublika
• 
  Kraštovaizdis Le Kajaus apylinkėse, Haitis
• 
  Atogrąžų miškai Samanoje, Dominikos Respublika
• 
  Bani kopos Dominikos Respublikoje
• 
  Centrinė Kordiljera Dominikos Respublikoje – aukščiausi kalnai Karibuose