Gyvybės medis (hebr. עץ החיים Etz haChayim) – Pradžios knygoje aprašytas medis, Dievo pasodintas Edeno sodo viduryje (Pr 2:9); medžio vaisiai duoda amžiną gyvybę, t. y. nemirtingumą (Pr 3:22). Suvalgę Pažinimo medžio vaisių, Adomas ir Ieva pažino gėrį ir blogį, tuo sulaužydami Dievo draudimą. Dėl to jie tapo mirtingi ir buvo išvaryti iš Edeno sodo, o kad nesuvalgytų ir gyvybės medžio vaisių, Dievas pastatė "kerubus ir ugnimi švytruojantį kalaviją" (Pr 3:24) saugoti įėjimą į sodą.
Gyvybės medžio simbolis žinomas ir daugelyje senųjų mitologijų.
Judaizmas
Etz Chaim labai svarbi koncepcija judaizme, ji apibūdina medinius stovus ant kurių laikosi Toros tekstas. Dažnai terminas Etz Chaim pritaikomas pačiai Torai, nes žinomas žydų pasakymas skelbia:
Tora yra gyvybės medis, tiems kurie jos laikosi (Pat 3:18).